Tik akimirka...
kojos linko,rankos drebėjo iš jausmo.
Tyloje buvo galima girdėti Jos širdies plakimą...
Jis čia..Jį galima jausti,matyti,girdėti ir liesti.
Akyse bėgiojo emocijų lašeliukai,
bet susikaupimas neleido jiems ištrūkti.
Susitinka žvilgsniai-Jos Ir Jo..
Ji sunkiai nuryja seiles,giliai atsidūsta
ir nusuka akis žiūrėdama kažkur į horizonte
užsidegančias liepsneles,o
Jis tebežiūri į Ją...
Jos žvilgsnis grįžta į pradinę padėtį,
skęsta Jo akių gilumoje...
"Kas"?klausiančiai žiūri Jos akys,
bet Jis toliau žvelgia,nieko nesakydamas.
Staiga Jo lūpos prabyla..
pilasi žodžiai ,klausimai,juokas...
Ji šiek tiek sutrinka,atsako,patyli ir šypsosi.
Laikas eiti,bet Ji to nenori..
Vienas kitą apkabinę,stovi..
Tyloje pasigirsta žingsniai,kažkas praeina
su savo užteršta kalba..ir vėl stoja tyla.
Bučinys..Juos spaudžia laikas.
Bet šią akimirką, Ji buvo laiminga,
nes Ją šildė Jo šiluma*
Komentarai