JI norėjo pabūti tavo "barmenu":
paserviruoti Tau stalą jausmais,atnešti tau menu,
padėti išsirinkti kas tikra,o kas ne..
patiekti gėralo sukurto su meile,žiūrėti ir žiūrėti..stebėti
kiekvieną Tavo judesį,nuvalyti nuo išsipylusio gėralo likusias dėmės*
bet...

net neprisėdai,užėjęs į Jos barelį,
atlėkei trumpam ir palikai..
nesuprasta Ji,"barmenu" dirbt negali,
iškrenta sūraus skonio lašai*

Skausmas.
Žingsniai besigirdintys nakties tyloj,
pašalus žemė ir Jos palydovas-
Mėnulis,pavarde Pilnatis..
Ji nuleidusi galvą,nunardinusi akis,
susilieja su naktimi,sliūkina it šešėlis.
Akys apsunksta...
ir tampa sūru sūru...

*
L:-Ar žinai koks skausmo skonis?
P:-Skonis?..
L:-Na,verkei kada?..
P:-Tai taip..
L:-...ir koks skonis?
P:-Sūru..[?]
L:-Taip.
P:...<..>


**
L:-Tu mano Paguoda*
<..>
L:-Paukšte?*

Juk žinai[ L: ],jog [ P: ] ,Tu suteiki sparnus.

Komentarai

isdykusi13

na taip nebūtina,bet dažniausiai mes taip darom;]... "nes tik liūdesy ,nes tik liūdesy siela džiaugiasi"-bet kai liūdesio per daug siela pavargsta

LYne

Verkti nebutina ish skausmo.. Nes tiktaj liudesy nes tiktaj liudesyy, siela dzhiaugias..