Tu mano Paguoda*
paserviruoti Tau stalą jausmais,atnešti tau menu,
padėti išsirinkti kas tikra,o kas ne..
patiekti gėralo sukurto su meile,žiūrėti ir žiūrėti..stebėti
kiekvieną Tavo judesį,nuvalyti nuo išsipylusio gėralo likusias dėmės*
bet...
net neprisėdai,užėjęs į Jos barelį,
atlėkei trumpam ir palikai..
nesuprasta Ji,"barmenu" dirbt negali,
iškrenta sūraus skonio lašai*
Skausmas.
Žingsniai besigirdintys nakties tyloj,
pašalus žemė ir Jos palydovas-
Mėnulis,pavarde Pilnatis..
Ji nuleidusi galvą,nunardinusi akis,
susilieja su naktimi,sliūkina it šešėlis.
Akys apsunksta...
ir tampa sūru sūru...
*
L:-Ar žinai koks skausmo skonis?
P:-Skonis?..
L:-Na,verkei kada?..
P:-Tai taip..
L:-...ir koks skonis?
P:-Sūru..[?]
L:-Taip.
P:...<..>
**
L:-Tu mano Paguoda*
<..>
L:-Paukšte?*
Juk žinai[ L: ],jog [ P: ] ,Tu suteiki sparnus.
Komentarai
na taip nebūtina,bet dažniausiai mes taip darom;]... "nes tik liūdesy ,nes tik liūdesy siela džiaugiasi"-bet kai liūdesio per daug siela pavargsta
Verkti nebutina ish skausmo.. Nes tiktaj liudesy nes tiktaj liudesyy, siela dzhiaugias..