kiekviena akimirka mus kazkas stebi...
zvelgia i mus kartais siltu,kartais zudanciu zvilgsiu....
ir tai mes jauciam sirdimi...
norim pabegti nuo nezinomu akiu,bet niekaip neiseina...
bet kai pagaliau nejauciam,ieskom artimo akiu,keistu zmoniu minioje...
ir niekaip surast negalim tu akiu,kuriu dabar mum reikia,kad suprastu,uzjaustu,pabutu salia,
ar tiesiog kartu patyletu...
mes pasineriam i sawo paciu sukurta iliuzija ir begam kazkur,kur niekas musu nerastu...
norim pabuti vieni,bet ne vienisi...
atsiplesti nuo viso pasaulio,uzdaryt viskam sunkias duris....
bet issigastam,kad jos niekad neatsidarys,kai tikras draugas netycia uzklys...
ir neisgelbes nuo zudanciu zvilgsniu ir akmeniniu asaru karciu....
kurios krenta nuo isbalusio veido...,
prausdamos nuo stiklo kruvinas rankas....
bet kai suprantam pagaliau,kad durys taip ir neatsivere,
nes tikro draugo neliko salia....
sutelke paskutines jegas ir surinke issibarsciusias mintis atrandam nors truputy jegu....
kad galetume atsistoti ir paziureti i tai visai kitu kampu...
pradeti viska is naujo,nebijoti zudanciu zvilgsniu akiu,ir ieskoti pasauly to tikro draugo,
kurio taip truko kazkada...

Komentarai

isdykusi13

SorrowAngel>>>>galbut 😃...........

SorrowAngel

'mes pasineriam i sawo paciu sukurta iliuzija ir begam kazkur,kur niekas musu nerastu... norim pabuti vieni,bet ne vienisi...' labai teisingi zodziai

isdykusi13

sadness angel >>>>nera uz ka atsiprasinet...... funcybabe >>>>tai taip ,visko buna siam mazam pasaulely.... 😃

Funcybabe

'mes pasineriam i sawo paciu sukurta iliuzija ir begam kazkur,kur niekas musu nerastu... norim pabuti vieni,bet ne vienisi...' Bet dažnai būdami vieni mes ir pasigendame draugų. Ne pažįstamų, ne klasiokų, tačiau tikrų draugų. Mes bėgam ten, kur visada suprantam, kad bėgdami nieko nepakeisim. NUo jausmų nepabėgsim. Nežinomybėj jų nepaskandinsim... Draugų ratas keičiasi. Kai kurie iš jų vadinasi draugais. O kai kurie YRA. ;]

Sadness_angel

Atsiprasau uz viska..