
2008.05.17 Rīga.
akmeniniu grindiniu išklotomis gatvelėmis į savo butą grįždavo mama su
didžiuliu pilvu ir mokydavosi. Kai gimiau aš tikrai žinau, kad pirmas
išmoktas miesto pavadinimas buvo Riga. Visuomet maniau, kad tai Lietuvos
miestas. Tačiau nei vienas Lietuvos miestas negalėtų prilygti Rīgai.
***
Išvažiuoti gavome per anksti. Rytas buvo stingdančiai šaltas ir kompanija
važiuojančių manęs visai nedžiugino. Man pripiršo draugę ir aš vis kartais
pamąstydavau ar tai bus draugystės ar antipatijos pradžia.
Šiauliuose turėjome pasiimti gidę. Vos tik ji įlipo pradėjo pasakoti apie
Šiaulius ir viską ką tik jos akys spėjo pamatyti, galiausiai ji jau buvo
pradėjusi šnekėti kaip kas gatvėj apsirengęs ir kokie čia žmonės gyvena.
Mes tik kikenom nosis sukišę, o kartais nebegalėdami susilaikyti
prunkšdavome kaip arkliai. Netrukus vienam vaikinui pasidarė labai bloga,
nes jis buvo prieš kelionę išgėręs 5 pakelius kondensuoto pieno. Po šio
įvykio visi buvo tikrinami ar neturi kokio pomidorų padažo.
(Scooter - How Much Is The Fish)
Pravažiavę sieną pirmiausia išvydome tuos pačius geltonuojančius rapsų
laukus ir viskas mums čia priminė mūsų Lietuvą. Bet kuo toliau tuo labiau
pastatai ėmė įgyti vis skirtingesnes formas ir spalvas, kurios nuostabiai
derėjo prie darželių ir slėnių. Pravažiavome daugybę ežerų, nes Latvija
įsikūrusi "duobėje". Miestai priminė išmėtytas spalvotas dėžes, bet
tai jiems suteikė tik dar daugiau jaukumo. Maži nameliai slėpėsi po dideliais
išsikerojusiais medžiais. Viskas buvo panašu į miegančius elfų miestus.
(Angels & Airwaves - Secret Crowds)
Atvažiavome į Rīgą. Tai - milžiniškas mietas. Kas pirmiausiai krito į akis - jie
turi milžinišką tramvajų tinklą. Maži mėlynai balti traukinukai. Judame pačio
centro link. Per Rigos miestą teka milžinė Dauguva ir nuo jos tilto puikiai
matosi televizijos bokštas, kuris išties man priminė Eifelį. Pastatas - geltonai
raudonas. Šis bokštas stovi saloje, kurios pavadinimo neatsimenu.
Pirmiausia aplankėme 'Rīgas Motormuzejs' - Rīgos automobiliu muziejų.
Antra - buvome 'Zoodarzs' - Zologijos Parke, kuriame matėme flamingus,
kupranugarius, tapyrus, pelikanus, surikatus, tigrus, lokius, pandas,
antilopes, zebrus, žirafas... Baltąsias Hario Poterio pelėdas.
(Seether - Rise Above This)
Trečioji ir pati smagiausia ekskursijos dalis buvo klaidžiojimas po Rīgos
senamiestį. Pradėjome nuo prezidentūros, kurios pastatas anksčiau buvo
Livonijos Ordino pilis. Keliavome ir prie Seimo pastato, kurio išorė priminė
šokolado plyteles, po kaire buvo bažnyčia, ant kurios viršūnės anksčiau
buvo uždėtas varpas. Dabar ant jos viršaus - gaidys, kaip ir ant bet kurios
Latvijos bažnyčios.Gaidys apsaugo nuo blogio ir kuo gaidys aukščiau, tuo
geriau. Pamatėme ir seniausius Rīgoje pastatus. Jie nebuvo į nieką kitą
panašūs, nepaprastai keisti, man kažkiek priminė Texasą. Ėjome centinėmis
gatvėmis, jose pastatai - jūgendo stiliaus, Rīga - tai mietas, kuriame gali
pamatyti gražiausius jūgendo stiliaus namų pavyzdžius. Buvome ir prie
Latvijos Karo Muziejaus - pilies, muri yra seniausia visoje Rīgoje. Ir štai ant
vieno namo sienos buvo pavaizduoti visų didžiausių Latvijos miestų herbai.
Nepakartojamas grožis. Praėjome ir pro mamos buvusius namus, nuo kurių
kitoje gatvės pusėje atsivėrė nuostabus parkas. Ant vieno parko tiltelio buvo
ties spynų, kad net pačio tiltelio turėklų nesimatė. Kai pora susituokia, jie
čia užkabina spyną. Nuo parko viršaus puikiai matėsi svarbiausias Rigos
akcentas - Statula Laisvei.

Tai Deivė Milda, laikanti tris žvaigždes - tris Latvijos žemių regionus -
Latgalę, Kušžemę ir Vicžemę. Tai jų sujungimas į bendrą Latviją. Šį paminklą
visuomet saugo garbės sargyba, jį statė Latvijos lietuvis iš Mažeikių.
Kiek toliau - pagal aristokratinį stilių pastatytas operos pastatas. Šalimais
teka upė ir per ją eina tiltelis į universitetą. Šį tiltelį pastatė šeima savo
sūnui, kad į pamokas nevėluotų.
Štai lauktasis momentas - atėjome į menininkų alėją, kurioje visad groja
gyva muzika ir prekiaujama didelėmis gėlių puokštėmis. Čia visad pilna
žmonių ir čia jie sėdi bet kur, daro bet ką, tiesiog atsipučia. Ir svarbiausia -
šioje gatvėje yra 'Melnais Kakis' - Juodas katinas, kuris vis dar tebešika.

Prie vienos bažnyčios buvo Bremeno Muzikantų skulptūros. Tuo pačiu keliu
pasukome į rotušę, kurią saugo Šv. Rolando skulptūra. Taipogi pamatėme
ąžuolą, kuiram yra 3500 metų. Jis augo čia egiptiečių laikais. Ėjome ir
siauriausia miesto gatvele.
(Serj Tankian - Sky Is Over)
Išvažiuojame. Jaučiuosi taip, lyg čia palikčiau savo namus, šeimą, draugus,
visą pasaulį bet katu ir nieko. Pamilau šį miestą ir prisiekiau, kad dar čia
grįšiu. Čia viskas kitaip, žmonės gyvena laisviau, viskas kas buvo išsaugota
ir renovuota. Kokią Rigą mama paliko, tokią ir aš pamačiau. Ji nepasikeitė.
Ir tikiuosi, kad nepasikeis. Ligi tol, kol aš turėsiu dukrą ir galėsiu su ja čia
vaikščioti.

Komentarai
CyberPirate rašė: Važiavot į Rygą nuo Šiaulių ir tiek daug pamatei? Pasisekė. Mums kliuvo tik pora vienkiemių ir duobėtas kelias. ;>
Šiauliuose turėjome pasiimti gidę. gal jos vardas yra Onutė ir jinai tokia nebepirmos jaunystės?
Rīga arba Ryga moki latviškai?
Važiavot į Rygą nuo Šiaulių ir tiek daug pamatei? Pasisekė. Mums kliuvo tik pora vienkiemių ir duobėtas kelias. ;>
Viskas gerai, bet Ryga.