
------
atvyko, penktadienį. Kažkodėl atsimenu tik vakarą ir barą, alų ir kalbėjimą
apie nieką. Kaip grįžau namo ir užmigau, kaip jos negrįžo ir man nerūpėjo.
Šeštadienis.
Rytas per daug gražus, kad jį stebėtum už lango. Išgeriu arbatos stovėdama
balkone. Neapsakoma ramybė. Reikia eiti pažiūrėti, kokia ji. Pajudu miesto
link. Einu per nutviekstą parką palei upę. Kylu laiptais, einu pro griuvėsius,
atsirandu seniai matytoje gatvėje. Kylu ja aukštyn, po kiek laiko pasukus
dešinėn atsiduriu prie kapinių vartų. Ten gali pamatyti, kaip atrodo ramybė.

Žmonių vos keletas, visi paskendę melancholijoje, aš atsirandu parke, kurio
viduryje mažas tvenkinys, nepastebimai atsirandu kitur, paslaptingoje kvepalų
parduotuvėlėje, kurioje labiausiai man patiko prancūziškos kavinės aromato
kvepalai. Pardavėjai-pianistei prižadu sugrįžti ir nusipirkti kvepalų.
Dabar einu su šypsena, vis nusukdama į pabaigos neturinčias gatveles.
Jie laukia prie lunatikuojančio žmogėno su arkliu. Susitinkame, ima lyti.
Ilgas pasivaikščiojimas, kas būdinga visiems, kas su manimi turi praleisti
laiką. Vėliau jie inkš dėl sopančių kojų ir nukankintų pėdų, bet dabar tai
nei motais, saulė šviečia, o mes pakeliui.
daug laiko šiaip sau-----
ŠMC. Dadaizmas ir FLUXUS. Iš laimės nežinau kur pasidėti.
vėl laikas išeinantis iš ribų, kalba dabar apie mane, mano mokslą, kaip
bebūtų keista, aš nemėgstu kalbėti apie tai, tuomet jaučiuosi kvailai.
Bet. Jiems daug kas įdomu, todėl pokalbis ilgas.
Tamsu, išsiskiriame trimis atskiromis kryptimis, šiuo atveju mes su Mariumi
traukiame namo. Pakeliui mus pagauna kontrolė, Marius suvaidina puikų
verkšlenantį bernelį kiauromis kišenėmis ir išsisuka su menka bauda, vėliau
man sumoka, kad jam padėjau. Puikiai suvaidinta.
Puse devynių. Prasideda Žemės Valanda - valanda be elektros. Aš stoviu
tamsoje prie lango ir girdžiu, kaip Marius kalba apie Ambiet muziką ir
fotografiją. Vėliau temos tampa labiau asmeniškos.
Kadangi aš būsima 'komunikacijos' specialistė mano draugai linkę kur kas
labiau man atsiverti, todėl jie man papasakoja kur kas daugiau, negu kam
kitam, nes man galima, nes aš suprantu, nes aš esu aš, ta 'spec'.
Supratau, kaip mergina gali įskaudinti vaikiną, kaip jam gali skaudėti.
Kuomet klausimas atsisuko mano pusėn, atsakymas buvo toks, kad aš
buvau iškeista į keturratį metalo gabalą, jis susigūžė ant sofos ir ėmė
linguoti, prieš tai porą kartų paklausęs, ar tikrai sakau tiesą.
Juokas, toks, toks, su kartėliu matyt.
Ir valandą šitaip. Tamsoje ir su nemaloniomis, bet reikalingomis temomis.
Dvi vis dar negrįžta.
daug laiko šiaip sau, su alumi.-----
Grįžo, daug veiksmo, kepimo, maisto ruošimo, vyno virimo, ledų paruošimo,
arbatos, muzikos. Mano kepami baklažanai, Mariaus pjaustomi salotų
lapai, Monikos tepamas majonezas ir Rūtos sukryžiuotos kojos ant kėdės:
'Ar kas nors galit paduoti druskos?' Viršūnė, ne?
Nepaprastai skanus vynas. Neturime temos kalbėjimui, tai kalbame apie
seksą. Tai paverčia viską į humoristinį vakarą, juoką pro ašaras.
Niekas neprisimins, net ir aš, kada šeima ėjo miegoti. Niekas neatsimins ir
kada ji pagaliau užmigo, dar kokias dvi valandas krykštaudama tamsoje.
Sekmadienis.
Aš vėl atsikeliu pirmutinė, puse septynių. Marius ir Monika abu miega, šalia
manęs Rūta, kurios neįmanoma rasti. Susitvarkau virtuvę, nes reikės
gaminti pusryčius. Saulė kyla. Suprantu, kokia dabar esu laiminga.
praeina laiko.-----
Devintą suskamba Mariaus žadintuvas ir tuomet jie atsikelia. Rūta guli
kaip lavonas lovoje, užsiklojusi visą kūną. 'Ji tuoj mirs.'
Pusryčiai. Šeima pavalgo, supranta, kad laikas skirtis.
Vėliau laikas prabėga kaip pakelės šuva gatvėje, ir mes jau judame centro
link. Susitinkame Eglę, dar ilgai gėrimės Verbų sekmadieniu ir bobutėmis
su užrašais ant krūtinių 'Gėjams - NE.'
Galiausiai laikas skirtis.
Užmiršau viską. Visiškai. Nebuvo nei mokslų, nei manęs, nieko. Tik
akimirkos ir visuma aplinkui. Pamačiau viską kitomis akimis. Nes mano
pasaulis aplankė mane, kalnas pats atėjo pas mane, pirmą kartą.
Ir aš išmokau vaikščioti, tas kalnas išmoko vaikščioti.
Within Temptation - Somewhere

Komentarai