....... Buvo įdomu.... Jausti srūvantį kraują.....

......... Diena graži, saulėta.... Pažįstamos akys manęs laukia už metro.... Tačiau ji atrodo
kitokia... Ji nepajuda iš vietos, neprieina pasisveikinti.... Kažkas netaip..... NETAIP....

" Kas tau, ko reikia? "
" Man reikia pasikalbėti su tavimi,
išlieti savo nuodėmes.... "

Akyse žibėjo maži kristalėliai, bet bijojau spėt, kad tai neviltis... Jos virpantis balsas vos
galėdamas pakelti įtampą bando paaiškinti... Ah taip... Tai įprasta situacija tarp šeimos...
Konfliktas.... Tarp tėvų.... Tiksliau tarp dėdės.... Tėvų nėra.... Ji viena.... Bet turi mane....
Jos akyse kaupiasi ašaros ir aš suprantu, kad artėja kulminacija.... Tuomet ji tik spėjusi
ištarti " Buvau prie savižudybės slenksčio... " atidengia savo rankų riešus... O ten.......
Raudonos drūžės.... Bent penkios.... Matosi, kad neseniai padarytos.... Tada buvo ta akimirka, kada mano protas negalėjo pateisinti šito jos poelgio.... Pakelti prieš save ranką...
Tuomet ji prisiglaudė prie mano peties ir jos karštos ašaros degino mane, o aš vis nesilioviau sakyt :

https://i75.photobucket.com/albums/i295/adi_09/image-2.jpg

" Prižadėk, kad daugiau niekad NIEKAD to nedarysi.... Prižadėk.... "
" Gerai.... "
" Su kuo? Su kuo tai padarei? "
" Su stiklo šuke... Ji buvo atšipus, tad gerai nepjovė... "
" Nei negalvok daugiau taip daryt.... Tu galvoji, kad tu niekam nerūpi?
Įsivaizduok, kiek žmonių verktų prie tavo kapo... Kiek ašarų ir skausmo....
kartais apie tai pagalvok ir suprasi, kaip tau neverta taip elgtis... "
" Gerai.... Prižadu... "
" Juk kadanors turėsi šeimą.... Kelis puikius vaikus.... Gražius namus....
Tuomet prisiminusi šią dieną peiksi save ir galvosi, kokia buvai kvaila, kad
taip pasielgei.... "
"....... " Ji tik dar smarkiau verkė...
" Ar tu norėtum, kad tavo vaikai taip darytų? "
" Tai aišku, kad ne... "
" Tai kaip turi jaustis tavo mama? Kuri niekada tavęs nepalieka?
Kaip ji gali ramiai ilsėtis kape, kai tu taip elgiesi? "

Taip mes sėdėjome dvi ant suoliuko.... Vakaro šaltis stingdė kūnus ir man neleido suprasti,
kaip žmogus taip nevertina gyvybės? Kaip jis nepagalvoja, kokį skausmą gali sukelti kitiems
žmonėms?....... Man taip irgi būna... Kai jaučiuosi nereikalinga.... Tuomet aš pagalvoju
apie save karste.... Kaip mama verkia prie manęs.... Jau mirusios.... karste.... Man patinka
taip galvoti.... Tada suprantu, kad verta gyventi.... Bet dėl jų.... Tų, kuriems aš reikalinga...
Dėl tokių, kurie man gali išsilieti.... Dėl jos, kuri dabar verkia ant mano peties.... Tikiuosi
niekada gyvenime nebeišvystito, ką šiandien pamačiau.... Nenoriu dar kartą išgirsti iš jos lūpų : " Buvo įdomu.... Jausti srūvantį kraują.... Šukę prie venos.... "

Komentarai

Funcybabe

joa, tada lb leNgwa palushti... zhOdzhiaj nuskamBejo truputy sukrechianchiaj.. nes ir ash tajp pagalwODawau.. bet tik ishkildawO kazhkur minteese, kitu skausMas, jejgu ash juOs palikchiau ir apsiraMindawau... bet ne wisad prie sawizhuDeebes priweda wienishumas, tox kajp tewu neturejimas ar pan... nesenaj praradau drauga, kuris "turejo dauG proBlemu" ... pasikOre... niekas wis dar negalI su tuO susitajkeeti, ir abejOju ar kam norS paweex... tiesIog sauGokimes patees ir sauGokime mums BranGius zhmOnes... o kajp tasaj manO draugas buwo sakes: "pasirupinsiu sawim, nes gali ir neatsirasti zhmOniu, kurie manimi rupintusi..." taj wot... ne tik zhiurekime y drAugus, bet juos ir mateekime, supRaskime..

Isfiltruota

Taip.... tevu neturet yra baisu... Taip ir kyla tokios mintys...

uzkasta_negyva

ej, žiūrėk, kad Tau nekiltų mintis "įsitikinti, ar tikrai verks".. O tai neatleisiu.. :> žinau keletą mūsų amžiaus žmonių, neturinčių nei vieno iš tėvų. Jie viešumoje niekada nerodo, kad jiems būtų liūdna. O kitur aš jų nematau.. :s ir nežinau, ką tai reiškia..