
Doh..
<.....>
Vis žvelgiu kažkur pro langą, apie anglų neina galvoti, akys vis nevalingai
laksto pirmyn ir atgal, jaučiu, kad dabar turėčiau būti kitur ir daryti kažką kita,
bet toliau sėdžiu anglų konsultacijoje, laikas eina, aš turėjau būti ne čia.
Run away/Make hate
And get laid/And get laid
You tie me up/I've had enough
So medicate/Medicate
<.....>
Kažkodėl prisiminiau lipimą basomis vos laikančiomis tave kopėčiomis.
Neužlipu iki galo, stoviu ir žiūriu į priešais stovinčią būtybę, veido nėra.
Aš išsigąstu, neužlipu viršun ir nepamatau saulėlydžio. Lieku stovėti ant
kopėčių ir stebiu kaip viskas baigėsi kitaip. Galiausiai nukrentu žemyn,
kaip ir turėjo atsitikti, nieko niekur nebuvo, viso to išvis nebuvo.
Kraupu, bet taip dingsta žmonės.
/This is how it's gonna be./
<.....>
Ji eina, panyra ir tikrai skęsta. Aš greit nusimetu rūbus ir šoku į vandenį.
Nematau jos, ir žinau, kad dabar man reikėtų atsimerkti, tada ją rasčiau.
Po vandeniu niekad nebuvau atsimerkusi, smarkiai plėšiu akis, kad kuo
greičiau atsimerkčiau, ir atsimerkiu. Guliu lovoje.
Atsibundu ir ji jau išgelbėta, sėdi ant kranto, aš jau su savo rūbais, visi
atsitraukiame nuo upės ir įeiname pro dideles duris vidun.
Senelis dažo tvorą raudonais dažais. Kaimyno tvorą, negana to. Aš jį stebiu
už poros žingsnių, jis staiga atsisuka ir apipila raudonais dažais mano
kelnes, sakydamas 'čia tau, kad meilės būtų daugiau.' Aš taip supykstu,
imu rėkti ant jo, o jis tik juokiasi, aš panikuodama pasileidžiu namo, verčiu
visus stalčius ir ieškau acetono, o dažai džiūsta, man iš akių krenta ašaros,
acetono nėra išvis šitoje erdvėje. Pagalba neateis.
<.....>
Paimu kiaušinio trynį ir šaukštą degtinės. Po kiek laiko pasistatau plaukus
į viršų, tėvas ilgai žiūri į mane ir juokiasi, versdamas mums su broliu rusišką
Šūriko nuotykių seriją. Galiausiai išeinu iš išsiplaunu tą kiaušinių likerį iš
plaukų. <....>
'Žinok, aš turiu Juozo numerį..' Sako tėvas kaip kokia draugė, kuri tyčia
tave erzintų su norimu numeriu. Neva.
Aš pratrūkstu juoktis 'Tu galvoji man jo reikia?'
Tėvo akys išsiplečia iš nustebimo 'Tik nesakyk, kad jau turi?'
<....>
Grįžtu namo. Pas kaimyną atvažiavę anūkai, kurių nemačiau jau apie 4
metus. Marių prisimenu iš to karto, kuomet pusnuogis dažė senelio tvorą
prieš mano langus, Ievos beveik nepamenu. Po kiek laiko Marius sėdi
priešais senelį, abu geria alų ir atrodo kalba apie kažką nemalonaus ir
rimto. Galiausiai prievarta anūkai išsiveža liūdną senelį kažkur.
<...>>>
Senos kaip visas gyvenimas nuotraukos, su daugybe giminaičių, gyvenime
nematytų ir mirusių, bet pažįstamų iš pasakojimų ir išvaizdos. Viena
nuotrauka iš mano atsiminimo, kuomet man buvo treji. Tai, kaip bebūtų
keista, ne pats seniausias mano atsiminimas. Seniausias yra tas, kuomet
aš buvau ką tik išmokusi vaikščioti. Taigi prisimenu baltą kambarį ir juodą
karstą su žmogysta viduje, aplink karstą surikiuotas kėdes, mes su Judita
sėdime prie pat durų, o aš jai rodau savo raudonas pirštines.
<...>
Du gilūs įpjovimai, ir raudonai nudažyta servetėlė. Kraujas nustoja bėgti tik
po gerų penkių minučių. Noriu dar.
<.>
Kodėl šią savaitę nusidažiau nagus raudonai?
Kodėl žiūrėjau filmą, kuriame bičui vis iš nosies bėga kraujas?
Kodėl žiūrėjau Kristaus kančią, kurioje apart kraujo nieko nėra?
Kodėl senelis mane aptaškė raudonais dažais?
Kodėl aš šiandien įsipjoviau?
Kodėl prisiminiau kažkada rodytas savo naujas raudonas pirštines?
Kodėl raudona?
<...?...>

Nemiga kankina, net ne nemiga, vėl jaučiu kažkokį stresą, bijau, kad
nesugrįžtų tai, ką maniau nugalėjusi. <,.,'.>

Komentarai
Nesusikoncentruoju. Čia tik pastebėjimas, praėjus nemažai dienų. Keista ir tiek. O su raudona toli nenuvažiuosi, ateina naktis
Kodėl šią savaitę nusidažiau nagus raudonai? Kodėl žiūrėjau filmą, kuriame bičui vis iš nosies bėga kraujas? Kodėl žiūrėjau Kristaus kančią, kurioje apart kraujo nieko nėra? Kodėl senelis mane aptaškė raudonais dažais? Kodėl aš šiandien įsipjoviau? Kodėl prisiminiau kažkada rodytas savo naujas raudonas pirštines? Kodėl raudona?