
Esė ir Knygos
Vilniaus Universiteto lietuvių literatūros dėstytojo Regimanto Tamošaičio.
Jis kalbėjo apie esė reikšmę ir kaip atskirti tikras knygas nuo netikrų.
" Esė tai tarsi laiškas, vienas iš komunikacijos būdų. Per ese mes galime
bendrauti net su mirusiais. Tai palikti jų laiškai, jų mintys, jų paveikslai.
Kuomet rašytojas rašo knygą, jis ją rašydamas keičiasi pats. Knygos
paskirtis - pakeisti žmogų. Kada mes skaitome knygą, mes joje matome
patį autorių, koks jis buvo, ką jis norėjo pasakyti, kas dėjosi jo galvoje,
kokia buvo jo pasaulėžiūra. Jis nori mums pasakyti, perteikti kažką
svarbaus. Todėl rašytojai, kūrėjai nemiršta, lieka jų paveikslai, palikti knygose.
Kaip atskirti tikrą knygą nuo netikros?
Netikros knygos tos, kurių reikia kaip maisto produktų. Vis laukiame tęsinių,
kad patenkintumėme smalsumą ir sulauktume ko nors naujo. Kaip serijalai.
Tikros knygos - kurias norime skaityti vėl ir vėl ir kaskart tos knygos mus
pakeičia. "

Tai buvo nuostabios mintys.
Tai buvo žmogus, kuris kalbėdamas su nostalgija žvelgė į nutviekstą
Tauragės panoramą. " Norėčiau vėl įmerkti kojas į Jūros vandenį... "
Jubiliatai gavo jo knygą:
Regimantas Tamošaitis - Vitaminų Pardavėjas
Tai buvo tikriausiai geriausia paskaita mano gyvenime.

Komentarai
Jis žvelgė neapsakomai keistai, tiesiog negalėjo nežiūrėti. Kelis kart ir aš atkreipiau dėmesį į už lango esantį pasaulį. Nes žiūrėdama į jį vis galvojau : " Ką jis ten mato? " O jis mato daug. Ir žino. Ir tikiu, kad rašo neką prasčiau.
Tai buvo žmogus, kuris kalbėdamas su nostalgija žvelgė į nutviekstą Tauragės panoramą.