Galvoje.Mintyse.Ji.Gyva.

... Vasaros naktis. Lipu laiptais į savo kambarį mancardoje. Mano kambario durys praviros...
O įėjusi pamatau praviras ir balkono duris, plėšomas vėjo. Išeinu laukan ant balkono...
Matosi Žvaigždėtas vasaros dangus, o vėjas pučia iš rytų pusės... Lyg matau saulę...
Kažkas artinasi... Gal audra...? Tai - mano sapnas. Ir aš žinau, ką jis reiškia.
"Tu nepalieki manęs net mirusi, arne? "
https://i75.photobucket.com/albums/i295/adi_09/44f9c515eff0df40.jpg

Prieš.Užmiegant.
Užsimerkiu. Girdžiu tylą. Mano kėpavimas primena alsavimą celėje. Prasimerkia akys,
ir vėl užsimerkia. Ir taip keliasdešimt kartų... Muistausi. Jaučiuosi nepatogiai. Po kelių
sekundžių jaučiu ateinantį miego kvapą... Jaučiu, kaip smingu į pagalvės gilumą ir
skęstu kažkur... Staiga, prieš pat man išvykstant TEN sustaugia šuo, o taip staugia tik
prieš mirtį, ir sakoma, kai jaučia vėles. Po sustaugimo, pajutau, kaip kambarys pasunkėjo.
Nusišypsojau tada, žinau. Ir per miegus tariau : "Tu atėjai."
https://i75.photobucket.com/albums/i295/adi_09/09e0aefd53898e24.jpg

Sapnas.Apie.Jią.
Sėdžiu ant sūpynės. Diena. Niūri. Prieš mano akis du medžiai. Tarp jų gal dviejų žingsnių
tarpas. Viršiui prikalta lenta. Prikalė brolis, realybėje... Sėdžiu. Nieko aplink nėra. Net vėjas
nepučia. Tačiau jaučiu, kaip kažkas eina prieš mane. Ir pro tarpą, TIK pro jį praeina mano..
Mano senelė... Tai lyg šydas, parodantis tai, kas nematoma plika akimi. Tariau jai :
"Palauk. Kur eini?" Ji : "Aš neturiu ką čia veikti..." Ir eina toliau. Tuomet tyliai sumurmėjau
: "Pasiilgau tavęs..." O ji atsisuko or tarė : "Aš tavęs irgi." Ir nuėjo.Tokia, kokią ją prisimenu.
Tokia pati, kuri buvo, kai aš augau. Ir atsibudau. Ir gailėjausi. Nes tiek daug norėjau jai pasakyti...
https://i75.photobucket.com/albums/i295/adi_09/korn.jpg

Dar.Vienas.
Kažkada iš jos giminės gavau lėlę. Daviau jai vardą Maša. Ją tebeturiu. Regiu seną kambarį
kuriame esu. Sėdžiu savo senoje lovoje ir Maša mano rankose. Bet ten buvo ne ji.
Prisimenu, tik kad su ja kalbėjau... Sakiau : "Ar čia tikrai tu?", o ji liksėjo. Tai buvo ji...
https://i75.photobucket.com/albums/i295/adi_09/darkwater2.jpg

Ji visada ateina nekviesta. Žinau. Jaučiu. Ir ne aš viena. Tai žino visa mano šeima. Kad ji
mūsų nepamiršo. Jaučiu, kaip naktį suvirpa balkono durų stiklas. Žinau, kad ten ji. Jos niekas
nemato, bet ji šale... Visai šale. Kaip ir sapnuose. Jaučiu ją gyvą...
https://i75.photobucket.com/albums/i295/adi_09/1157831.jpg
Ir nežinau, kodėl taip yra... Gal tai tik dėl to, kad beprotiškai jos pasiilgau?....

Komentarai

Funcybabe

pasiilgai.. žinau tą jausma... ir ash be galo pasiilgau... tikiuosi, gal kažkada, po daugelio metų, savo mylimą žmogų vėl pamatysiu... gal... ne čia.. ;>

Davai

iseini ne ant balkono,bet i balkona jią-kas cia?naujas leituviu kalbos zodis? na bet siaip tai visai nieko dienorastis..