
... Glostyk akis užmerktas... Aštrus mirties sparnas...
Išėjo su pirmaisiais saulės spinduliais, su tekančia saule... Mes visi tik bijome pripažinti, kad taip geriau... Ji to laukė... Aš tą žinojau... Kad ji išeis tuoj pat...

........ Kas ateina netikėtai - .........
........Gimimas.......................
........ Kas išeina ir išsineša netikėtai - ...........
........Mirtis..............
........ Iš dulkių į dulkes..............
........ Iš gyvenimo pasiėmiai viską........
........ Bet ar gyvenimas tau davė viską, ko norėjai?.......
........ Tuščia....... Nemaniau, kad taip jausiuosi, galvojau, kad bus lengviau.... Bet dar ašara neriedėjo mano skruostu.... Laukiu laidotuvių.... Bet širdyje sunku... Pro akis lekia laiminga vaikystė, kur matau tik šį žmogų.... Kaip man būti ramiai? Kaip tai išgyventi įdedant kuo mažiau skausmo? Skauda... Nežmoniškai... Bet žinau, kad aš padariau viską, kad tik jai būtų geriau... Nes aš ją iš namiškių mačiau turbūt paskutinė... Nelengva... Kodėl taip staigiai?
Net atsisveikinti nespėjau... Nespėjau pasakyti, kad ji vienintelė tokia nepaprasta ir nuostabi buvo ir bus.... Ji mano vienintelė.... Todėl gal taip ir sunku.... Na bet niekas nėra amžina...
.......... Ten, kur daug džiaugsmo ir juoko.........
..........Ten, kur Tu vėl pavirsti vaiku............
..........Ten, kur visada šviečia saulė ir skaistus dangus...........
........ Ten, kur tu lengvas, kaip paukštis............
........Ten, kur tu visų mylimas ir jaunas............
.......Taip, vadinasi, Tu jau rojui............

....... Vienintelė, kuri mane mokė tikėti... Tikėti stebuklais... Džiaugtis paprastais dalykais.... Vienintelė, kuri man buvo nepakeičiama vaikystėje... Todėl dabar, dabar jaučiuosi kaip nebeturėčiau praeities krislelio.... Bijau viską užmiršti.... Dabar dar labiau pradėjau viską vertinti... Sudie.... Tikiuosi, kada susitiksim... Prižadėk......
........... Et, visdėlto, kokia aš melagė........

Komentarai
liucytia >>> Nea, ne mama... Mano senelė... Mano vienintelė ir mylimiausia... Bet tai vistiek nežmoniškai sunku.... **man nesenaj buwO tas pats... tik del senelio... ir man negalejo padeti niekas... tad wiskas ka galiu patart- stipreebes ...
*supratimą ( kaip sakant )
Charlotte77 >>> Taip, aš tuo net neabejoju... Visada ji bus mano širdyje... Funcybabe >>> Žodžiai čia praranda prasmę... Gali tik pajusti mirties alsavimą... Visata >>> Skaudėti skauda, bet viskas praeina..... liucytia >>> Nea, ne mama... Mano senelė... Mano vienintelė ir mylimiausia... Bet tai vistiek nežmoniškai sunku.... Aciū už suratimą
mama? užjaučiu.
Labai skaudu...
zhinaU , ka taj rejshKia... ir Ta sunku... o gal NeT neiManOma nusakEEti bespalwiajS zhOdZhiaJs...
na jei dbr bus gera stebeti tave is ten... ir dalis jos visad bus tavo sirdeleje su tavimi