
Kai aplanko mintys...
O man viskas greit... Labai greit atsibosta. Per greit. Bet kartais taip geriau. Reikia
Viskam padėti tašką.

Juk visi tai žino. Aš turiu savo antrąją pusę.

Nors kartais ir aš, skautmarin, esu banditė.

Todėl kartais save baudžiu. Nes neesu gera, ne. Bet taip reikia. Reikia
save užrakinti ir sukaustyti grandinėmis, kad pajustum ateinančią ramybę,
kaip lėtai supranti padarytas klaidas.

Tuomet pradedi matytišviesą kelio gale.

Paskui jauciu keistą lietų. Dvelksmą. Atrodo saugai save, nors nėra nuo ko.

O paskui pradeda lyti... Lyti spalvotai.

Kartais daug ką nutyliu, žinau, kad tuomet atrodau tolerantiškas žmogus.

Neišduodu paslapčių. Nes jei kas išduotų manąsias... Mirčiau.

Turiu draugų. Tokių mielų ir mažų. Tokių tylių, kurie kartais būna mano balta
sąžinė. Ir jie man padeda "pasveikti". Padės ir tau.

Kiti draugai turi dovaną. Mane "atrakinti" ir pažinti.

Ir kadanors... Su jais kartu.... Mes užkariausime pasaulį.

Komentarai
Sakai, banditė?;> Įdomu, kuri iš mūsų didesnė? ;> Išsiaiškinsim? Išsiaiškinsim.