
Noriu būti.
dabar rasiu atsakymus. Nes noriu žinoti, bet nežinau. Ši knyga, ji turi mane pakeisti. Dabar.
Turiu suprasti. Ir pradėjau skaityti... Nieko nebuvo šalia, buvo ramu. Baltame lape,
dideliomis raidėmis parašytas vienintėlis žodis : " PROLOGAS ". Atverčiu kitą lapą ir
perskaičiusi trumputę istoriją, prisiminiau... :
- Tai tuomet gal norite kanors pažaisti?
- Jo, tik nerašom į sąsiuvinius.
- Gerai. Ar žinote žaidimą, kuriame jūs turite pasivadinti gėlių vardais ir sakyti frazę : " Ak,
įsimylėjau ..... ! " Ir turite pasakyti kitos gėlės vardą. Tuomet ta gėlė sako tą patį ir t.t. Žinote?
- Žinome.
Aš, kaip visada, buvau narcizas. Man ši gėlė labai patiko. Ir kiek kartų bežaisdavau ir
bežaiščiau šį žaidimą - visad būdavau ir būsiu narcizas. Narcizas.

Ir štai, skaitau magišką istoriją, Oskaro Vaildo parašytą :
" Narcizas buvo gražuolis, kuris kiekvieną dieną ateidavo prie ežero gėrėtis savo atspindžiu
vandenyje. Visiškai apkerėtas savojo grožio, sykį jis įkrito vandenin ir paskendo. Mirus
Narcizui, prie šio gėlo vandens ežero atėjo girių laumės oreadės ir nustebo pamačiusios,
kad jis tapęs karčių ašarų urna.
- Ko gi tu verki? - paklausė oreadės.
- Aš verkiu Narcizo, - atsakė ežeras.
- Tai mūsų nestebina, - pasakė laumės. - Nors ir mes jį nuolat sekiojome miške, tik tu vienas
galėjai iš arti gėrėtis jo grožiu.
- Vadinasi, Narcizas buvo gražus? - paklausė ežeras.
- Kas gi geriau nei tu galėjo tai žinoti? - nustebo oreadės. - Juk jis prie tavo krantų rymojo
ištisas dienas!
Ežeras valandėlę patylėjo. Paskui atsiduso :
- Aš verkiau Narcizo, bet niekuomet nebuvau pastebėjęs, kad jis gražus. Aš jo verkiau, nes
kiekvieną sykį, kai jis pasilenkdavo ties manim, jo akyse aš galėjau matyti savo grožio atspindį.
- Kokia graži istorija, - ištaria Alchemikas.
Ir tada mano rankose užsiverčia knyga.
" Ak, įsimylėjau..... "
" Aš mylėjau ežerą... "
Todėl supratau, radau atsakymą, kuo norėčiau būti gyvenime. Noriu, kad ir mano akyse
žmonės pamatytų tai, ko nemato net žvelgdami į veidrodį. Noriu, kad jie pamatytų save
tokius, kokie išties yra. O jie yra nuostabūs...

Aš. Noriu. Būti. Narcizas.

Komentarai
O sita tai jo. Nevisi.
Na mokame bet ne visada sugebame, va taip turėjau parašyt.
Mokame, tikrai mokame... I know that. Taip, Alchemikas.
"Alchemikas" ? Nuostabi knyga ir nuostabus rašytojas. Skaitant šią knygą manyje kažkas atgijo, prabudo ;> Žmonės iš tikro visi yra nuostabūs, mes patys savo grožio nemokame įžvelgti kituose.