...... Paplūdimys... Kas prie jo sustos, išsiilgęs šilumos..

... Neapsakomas jausmas... Keistas, jis mane aplanko labai retai... Tuomet jaučiu, kad vieną minutę aš taip arti... Čia, kur dabar stoviu lyg įkalta... Nepajudinima... O kitą akimirką - riedu kažkur... Pradingstu tokluose... Gal viena? Ne.... Nors kartais pati save priverčiu taip pasijausti... Tuomet sėdžiu sau viena... Nors apsupta žmonių... Bet viena.... Niekas negali manęs pakviesti.... " Prikelti ".... Bet man to reikia... Na, bet viliuosi, kad ryt taip nebus...
Maldauju, kad nebūtų... Net pati nežinau, ko iš savęs tikėtis... Vienas kitoks judesys gali man
sugadinti dieną arba pakelti nuotaiką.... Eh, kad būtų mažiau tokių, kaip aš....

........ Ar man gaila?.........
.....Ar man gaila bent keliom dienom palikti tuščią savo kambarį?....
...... Nepaliestą lovą?.......
.....Argi gaila?......
........ Kodėl man atrodo, kad taip??......

https://i75.photobucket.com/albums/i295/adi_09/33.jpg

..... Vakar... Vakar jaučiausi taip gerai... Gulėdama arčiau dangaus jaučiausi kaip paukštis,
Lyg ore sklandanti iliuzija mane migdė, liepė užsimerkti.... Ir pakilti, nors ir be sparnų.... Per
užmerktas akis regėjau gerlsvai baltą šviesą, kuri susiliejo į visumą ir susiskaldžiusi pažėrė krūvą nuostabių drugių.... Prasimerkiu.... Švelniai ranka prisidengiu akis.... Toli dangaus platybėse regiu du juodus paukščius.... Jie sklando kaip švelnūs vasaros pienių pūkai....
Vėl grimstu į drugių jūrą... Jaučiu, kaip po mano kūną vaikšto šiltos oro srovės.... Štai ir gaivus vėjo dvelksmas pakutena plaukus ir vėl dingsta...

...... PaSiIlGsTaMe tOs ViEtOs, KuR AtRaNdAmE TiKrąJį sAvE.....
........ KuR GyVeNiMaS PaNašUs į nEsIbAiGiAnTĮ SaPnĄ.......
..... kUr įSiVaIZdUoJaMe sAvE AmŽiNaI LaImInGuS......

...... " Įsivaizduoji, jei dabar visatoje yra dar viena tokia pat planeta kaip mūsų... Kur dabar kita tu sėdi paplūdimyje ir fotografuoja dangų? Tai reiškia, kad tu save fotografuoji paralelinėje visatoje... ten išsipildo visos svajonės ir troškimai... "

...... " Žvaigždės pakilo aukštai.....
..... Kviečia jas paukščių takai.....
....... Laužas žvaigždes man atstos......
..... Šviesą ir šilumą duos "......

...... Kaip aš galėčiau nepasiilgti šios vietos? Kaip? Nežinau... Čia mano širdis... Čia, kur paukščiai lakioja tavo pašonėje.... Čia, kur pumpurai pražysta gražiausiomis spalvomis....
Čia, kur aš pati skrendu nepajudėdama.... Čia, kur mano Sielos namai.... Čia, kur būsiu visada.... Ir po mirties.... Niekada niekas nesugebės man to pakeisti.... Niekas.....

...... Rytoj.... Rytoj turėsiu vėl tai palikti.... Nors neišvažiuoju ilgam... Ir ne į koncentracijos stovyklą, ne.... Bet pasiilgsiu namų... Man tai visada mieliausia... Kaip mano gimdytoja sako : " Kai grįžti po gero laiko tarpo namo, pradedi suprasti, kokie jie tau svarbūs.... "
He, man net nereikia išvykti... Man jie visada tokie.... tai mano kraujas.....

...... Šurmulys.... Nemiga.... Balsai.... Triukšmas.... Išdaigos.... Ar nepavargsiu nuo to? Ar man bus normalu tai girdėti? Ar vėl neatsiskirsiu nuo visų ir būsiu viena... Lyg rojaus kampelyje.... Paplūdimyje..... Viena.... Gal su gitara.... Su AV.... Gal kas pasiilgs šilumos...
Tuomet aš jos būsiu pasiilgusi labiausiai.....***

Komentarai

uzkasta_negyva

O kas jei toji paralelinė planeta nėra ta , kurioje išsipildo visos svajonės?.. Kas, jei ta planeta yra ši?..

Charlotte77

tikiu, kad galimybe palikti tuscius namus, lova... galimybe pailseti nuo namu...tikiu, kad tai tau suteix nauju jegu, kad tai bus sveizaus oro grksnis atnesantis nauja ikvepima... ir sugrisi tiu kitokia... tokia sveizi, nors visi zinosim kad tai tiu.... tad gero kelio i naujoviu ir atradimu kupina kelione ....