
Pražūtingai
skubu, net pati nežinau kur, bet skubu, sumetu auskarus į spintelę, akių
pieštukus ir lakus į kosmetinę. Viskas sutvarkyta, nors taip nėra, šią
akimirką čia tvarka. Iš trečio stalčiaus tarp daugybės piešinių ir guašo
ištraukiu šešių metų senumo sąsiuvinį. Skubiai apsirengiu. Bijau, kad
nepavėluočiau.
Iš koridoriaus pasiimu iš brolio pavogtus batus. Užgesinu šviesą, užsidedu
akinius, prieinu prie durų, apsiaunu batus ir pasiimu gitarą. Plačiai atidarau
balkono duris ir palieku jas atidarytas. Atsisėdu visai arti krašto, šaltas
vėjas pripildo plaučius, atsisėdu taip, kad gerai matyčiau televizijos bokštą,
kuris šviečia raudona šviesa. Daugiau nieko nesimato, nuleidžiu akis ir
pradedu groti po ilgo laiko. Iš pradžių viskas skamba tyliai, vėliau garsėja,
vėjas atsimuša į gitaros dugną ir maloniai kraipo garsą. Pora nerišlių akordų
man primena kažkada sukurtą dainą, tokią pat padriką. Prisimenu kam ir
kodėl ją sukūriau, papurtau galvą ir nusišypsau. Dainos kaip laužo šviesa,
baltas paukštis danguje ir paukščiai. Vėjas pučia stipriau ir stipriau, aš
atsikeliu ir pažiūriu į tolumoje ateinančią naktį.
Žinau, tikrai žinau, kad tai ne prieš gerą.
Ir aš buvau teisi, tai pasitvirtino po penkių minučių.
Namuose įsivyrauja chaosas. Garsų kontrastas.
Aš susirandu kažkada sukurtą dainą paskutinio stalčiaus tolimiausiame
kampe su tokiais pat padrikais ir nederančiais akordais.
Nusišypsau.

Linkin Park - Dust In The Wind

Komentarai