
.... Seniai jaučiau tokį skausmą ...
..... Ak taip, teisus sakai? Tavo tiesa kame?
..... Nes tikiesi būti pranašesnis, tavo genuose užkoduota, kad negali suklysti, taip?
..... Bet jei tavo tiesa atims iš tavęs mano draugystę? Taip, tu įrodei, kad esi teisus,
bet sužeidei mane... Ar tau tiesa tikrai tokia brangi? Ar TOKIA brangi??.................
...... Labai gaila, kad atsakymas ne mano naudai... Kodėl... Tačiau šiandien man kartu ir gera... Nes man reikėjo išlieti visą skausmą... Neverkiau nuo laidotuvių... Tačiau kaip ironiška, net kyla juokas.... Kaiptik šiandien mąsčiau, kad taip norėčiau išsiverkti, bet nekyla noras... Štai, vaike, gavai ko norėjai... Ir esu tuo patenkinta.... Tačiau kitą kartnorus rinksiuosi atsargiau.....

..... "Geriau nešiok šalmą, nes namo gali ir nebepareiti"
..... "Man visvien. Tegul sumuša. Man negaila... "
..... "Geriau nevaidink aukos šioj situacijoj"
......"Kalbu rimtai. Dabar svarstau, gal nusipiešti iksiuką ant
veido, kad nepamirštų trenkt. Kokia dar auka, man dzin....."
......"Nevaidink, vaikeli, neapgausi, kad tau dzin"
......"Jei netiki, čia tik tavo problema. Jei manai, kad aš bijau,
tai labai klysti. Žinok, aš ir jo nekenčiu ir nieko čia naujo.
......"Tai gal nueik ir pati jam tą pasakyk?"
......"Eh.... Ne pirmas ir ne paskutinis, kuris manęs nekenčia ir
gali laisvai sumušt. Todėl man visiškai nerūpi."
......"Tai pasakysiu tik, kad tu mane jau nervini"
......"Na, ką dar pasakysi? Kad aš nelemta kalikė?"
......"Nesupratau? Paaiškink."
......"Nesijaudink.... Manęs niekas skaudžiau nebesumuš....
Gali net ir užmušt... Nes katik, pačiu skaudžiausiu būdu tu
užmušai mane...."
......."Nieko nebesuprantu? Kas tau pasidare? E?"
...... Taip pokalbis ir nutrūko... Verkiau taip, kaip jau seniai nebuvau verkusi... Už ką? Kodėl?
Negalėjau patikėti, kad šalia manęs yra toks pagiežingas žmogus... Ir vienas iš man brangiausių... Taip norėjau jai parašyti.... Taip norėjau... Bet parašysiu bent čia :
......... TU TOKIA PAT KAIP IR TAVO BROLIS...........
..... Sėdėjau senose sūpynėse.... Lauke krito dulksna... O galvoje netilpo mintis.... Kad ji taip galėjo.... Ji paaukojo mūsų draugystę tam, kad įrodytų savo tiesą.... Kodėl taip niekšiškai? Nuleidau galvą ir girgždančios sūpynės sugriuvo....
" Bent mirtis buvo staigi "

Komentarai
ašaros padeda atsigauti..kad ir kaip būna sunku,išsiverkus milijoną kartų pagerėja... ( bent man taip...) pasitikėjimas, draugystė... na,tai dalykai kuriuos reikia rinktis velniškai atsargiai...
va, radau tiksliai: Jei kada neteksi artimo draugo - neliūudėk, nes tu jo neturėjai. Tikro draugo prarasti negalima.
Paskaičiau ir bandau prisiminti vieną frazę apie draugus. Tiksliai nepasakysiu, kaip ji skamba, bet esmė tame, kad jei prarasi tikrą draugą, neverk dėl to, nes jis nebuvo tavo tikras draugas - tikro draugo prarasti neįmanoma.. :> Kažkas tokio.