Sėdėjau ir žiūrėjau viena akimi į lyjantį miestą. Merdintį miestą, kuriam
reikia pavasario. Jo nėra. Yra tik 12 lapų ir 2 valandos.
Aš už lango.

Piktas, geras, ironiškas, nuožmus, bjaurus, ignoruojantis, mylintis, koks tu
žmogus šiandien? Vidus draskosi į visas puses, organizmas atmeta tave.
Tau bloga ir padarai taip, kad bloga būtų ir aplinkai, joje esantiems. Skleidi
iš savęs toksinus, bjaurastį kaip gličią masę, kuri įteka į visus tarpus gatvės
cemente ir žmonių laimingas širdis. Tu juokiesi, kad tai neišvengiama.
https://i75.photobucket.com/albums/i295/adi_09/ChristianBale.jpg

Vanduo. Visur. Šiandien. Bate, pelkėje, debesyje po mano galva, puodelyje.
Manyje ir ant manęs. Susigeriu ir vėl išspaudžiu. Niekas nemato, jei mato -
nesupranta, jei supranta - juokiasi kaip už manęs lėtai ėjusi mama.
Nemoku eiti lėtai. Nemoku neskubėti. Noriu, kad viskas greičiau pasibaigtų.

Dieną, dieną po jos ir dar vieną - vien duobės ir geriau nusiplėši odą nuo
savęs negu pripažinsi, kad tau tai artima. Pyktis laša iš regos ir tu nematai,
bet supranti, pavasaris neateis. Kol kas, nes neis.

Kodėl tu galvoji, kad aš užaugau? Kaip tu matuoji mano užaugimą, man
paslaptis. Jeigu žmogus turi būti suspaustas į koncervų dėžutę ir
patiekiamas kaip standartas, tuomet nieko nebus.
I Wanna Be A Rock Star. Neaugu, nes nenoriu, nes tu taip sakai.
https://i75.photobucket.com/albums/i295/adi_09/GetBorn.jpg

Atbulinis skaičiavimas, du.
Nuostabi dienos pradžia ir nuostolingas jos galas. Ant pirštų suskaičiuoti
momentai, kuomet turėjau savęs nekęsti. Šaltas radiatorius, koks jis jau
seniai nebuvo. Šaltis persmelkęs mane šiandien, sėdėjau prie radiatoriaus
ir nykau. Kokias 4 valandas. Tada jis sušilo.

Atsirado knyga ir šviesa kambaryje.
Per daug arbatos ir ilgesinga Damien Rice muzika.

Išeinu Ieškoti Pavasario.
Damien Rice - The Blowers Daughter

Komentarai

Madam

graziai..