Rytas, sunki galva ir pirmieji saulės spinduliai. Ranka ant staliuko ieško
laikrodžio, kažkaip sugeba jį numesti, priversdama būtybę už nugaros sujudėti.
'Crap. Nieko nemoku padaryti tyliai.' Galiausiai ranka suranda laikrodį ant
grindų ir pakelia. Greit aštunta ryto, miegojom penkias valandas, tad pakaks.

Pirma, ar antra nakties nepamenu, dega viena šviesa ir girdisi tylūs žodžiai. Po
kiek laiko nejuntamai atsiduriame virtuvėje, kur pavalgome ir išgeriame
arbatos. Vos pamenu apie ką vyko kalba, berods apie litą ir Lenkiją, JAV ir
dar kažką. Nesuprantamai kažkaip jau aš atsiduriu pižamoje su meškiuku,
kuri kaip supratau ant manęs labai juokingai atrodė. Užgesinau šviesą,
paskutinis sakinys buvo apie miegą medyje.

Atrodau siaubingai, tie trys vyno buteliai tarsi stėro manam veide, kažkaip
bandau atsigauti po viso kas buvo. Galiausiai pabendravusios su
Mauricijumi ir įsitikinusios, kad jis gyvas, ėjome žiūrėti filmo. 'Bloga mintis'
pagalvojau, nes iš vakar žiūrėtų 'Greitų ir Įsiutusių' atsiminiau tik pirmas
penkias filmo minutes. Pasiėmusi brolio kompiuterį ji žiūrinėjo, kai jis grįžo
ir pajungė mums filmą, pažiūrėjo 'Čia 'Sex Drive' vadinasi.' Eh, pamaniau.
Žiūrėjom tą filmą, paskui eigoje buvo išaiškintas mano nusikaltimas, jog
virtuvėje prie lubų prikabinau balioną, kuris jau nuo pirmos valandos
nakties ten kabėjo. Vėliau dar techniniai reikalai ir arbata. Galiausiai mamos
žinutė 'Kada grįši?' 'Netrukus manau. Ar jau pasiilgot?' 'Jau.'

Išeiname iš daugiabučio dviese, aš ir jis, kuris parodo, kurioje pusėje yra
ta citrininė mašina. 'Tai šauk į priekį' sako jis ir aš tik dėl pagirių veikiausiai
nedvejoju. Nes prisimenant praeitį ir mūsų antipatiją vienas kitam, kuomet
jis grasino mane apversti su baida ir ta juoda jo neapykanta dėl mano
įtakos jo seseriai buvo kažkas bauginančiai atstumiamo. Todėl nenorėjau
sėdėti šalia, nes tas žmogus, nors ir kitaip į mane žiūrintis dabar, buvo ir
tas, kurio nekenčiau ir kuris nekentė manęs ir ne taip jau seniai. Tad jis
šį kartą vežė mane namo, ir nuskambėjęs klausimas 'O tu nesilaikai teisių?'
buvo veikiausiai vienintelis, kurio galėjau laukti ir kuris kažkaip bendrai
tiko mums abiems. 'Ne.' mano žodį palydėjo šypsena, 'Ir teisingai.'
Vėliau važiavome tai greitai, tai lėtai, jokių klausimų ar ko panašaus. Jis
dievina mašinas ir viską, kas su jomis susiję, pats baigęs mokslus dabar
dirba servize, apie ką aš galėčiau su juo kalbėti?
'Išleisiu tave čia, kad nereikėtų tau vargti dar pareiti ilgą kelią nuo mūsų
garažo.' pasakė juokdamasis ir sustabdydamas mašiną. Taip, jų garažas
už šešių žingsnių, miela, kad man nereikės jų žengti. 'Ačiū, nors už ačiū
nepavalgysi, bet vistiek' pasakiau išlipusi ir draugiškai nusišypsojusi.
'Ką gali žinoti.' Uždariau dureles ir nuėjau namo. Geltona mašina sustojo už
dviejų metrų.

Visur buvo tamsu ir nieko daugiau nepamenu išskyrus žmogų, kurį
apkabinau per kaklą ir glosčiau jo ilgus plaukus. Jaučiau tik jo ranką ant
savo kairiojo menties ir tylų balsą.
Daugiau nieko nebesapnuoju.

https://i75.photobucket.com/albums/i295/adi_09/Hug3.jpg

Foo Fighters - Times Like These

Komentarai