
Verkiančios Kūčios.
... 12.00 Jie kapinėse. Lanko senelės kapą. Tai pirmos Kūčios ir Kalėdos, kurios bus be jos.
... 12.30 Grįžta. Tėvo pagaliau išmeldėm su broliu, kad pagaliau atneštų eglę. Gerai. Štai
ir gavome progą ją papuošti. Štai žaisliukas - sausainis, kuris yra nuskeltas. Visada sakydavau
kad Kalėdų Senelis jo atsikasdavo. Brangiauias žaisliukas - viršūnė, nes ji - močiutės dovana
mamai. Ji sakydavo, kad ją atiduos musų vaikams, kaip prosenelės dovaną. O aš visada tikindavau brolį, kad jame gyvena Kalėdų Senelis ir išmušus 12 jis išlenda ir padeda dovanas. Su tokiais prisiminimais puošėme eglė, kol...
... Brolis staiga išbalo.
- VVvvvv.... Viršūnė sudužo.


Tada akimirka pavirto pragaru. Mama pradėjo staugti nesvu balsu, visi buvo šoko būsenoje.
Aš laikiau šukes. Šukes, kurios lindo man į rankas. Mama verkė. Klykė.
- Visą gyvenimą saugojau ją. Visą gyvenimą...
Nuėjusi į virtuvę pradėjo svaidyti puodus... Viską, kas pakliuvo po ranka. O aš klūpojau prie
šukių krūvos. Mačiau brolio išgąstį, jis buvo baltas it popierius... Jis buvo nekaltas.

FAKTAS : Šiandien sukanka lygiai pusė metų, kaip mano senelė palaidota. Ir mama tai
suprato. Žaisliukas perlūžo tik pusiau. Kita pusė liko sveikutėlė. Ir ji dabar man už nugaros
uždėta ant eglės viršaus.
Mano mama ir brolis sako man, kad galėčiau būti psichologė. Nes šiuo momentu jie visi
sėdi prie stalo ir valgo skaniausią pasaulyje mamos žuvienę ir visi jie laimingi. Nes aš jiems
pasakiau, ką seniai žinojau :
" Niekad neprisirišk prie žmonių ir daiktų. "
" Daiktai nėra svarbiausia. Svarbiausia - ką išsaugai prisiminimuose. "
" Geriau džiaukis tuo, ką turi, nes jei galvosi, ką praradai, tik skaudinsi save. "
" NIEKADA NEGALVOK : Kas būtų, jei būtų... "
Taip. Turėjo. Būti.

Dabar kasmet žvelgdami į eglutės viršūnę prisiminsime tą, kuri išėjo, bet primena apie save.
Puse žaisliuko... Kitos pusės nėra, kaip nėra ir jos gyvenimo su mumis. Bet ji visada su mumis. Mes visi įsitikinę, kad tai jos darbas, kad jis sudužo.

Mes prisimename. Ačiū, kad ir tu mus prisimeni.
Jei tau reikia mūsų ašarų, tu jas gavai. Net ir per šventes turime prisiminti, kad išėjai...
Išėjai lygiai prieš pusę metų.

Komentarai
dryžuota-koja >>> Jei liekatik daiktai, o širdyje nieko - tuomet gali teigti, kad nieko neturi. Tu teisi, reikia viską dėti į širdį, o ne į daiktus. Xpo >>> Tuomet šito avataro niekad nekeisiu.
Tavo avatare Džekas iš "Nightmare Before Christmas". Bant aš taip įsivaizduoju.
Psyhobabble >>> Aciu BluEberRY >>> izabeleSORIJANO >>> Cool nicas Iskart pralinksmino. M, tuomet ir tau stiprybes. Geru svenciu taippogi. Funcybabe >>> Dekui, kad visad parasai ir kad paremi mane sia tema. Mirtis nereiskia issiskyrimo, ne. Todel zinok, kad jie visad su mumis. Ir tegu tai tave palaiko. Ir visiems : Kas skaitys, tas ..... gaus linkejima su gerom Kaledom, Naujaisiais Metais, Kuciom. Daug meiles, laimes, geru prisiminimu, daug santarves jusu namams
wajettau. O rytoj, bus diena, kai aš ilgėsiuosi savo senelio jau 8 mėnesis.. mm. KUo toliau, tuo sunkiau. Bet aš žinau, kad jis mane saugo. Ir tave, tavo močiutė, tikiu taip pat. Gera, kad ją prisimenate. Nes savo senelį menu kiekvieną mielą dieną. Ir šios Kalėdos... Bus taip pat, pirmosios be jo. - - - - - - - - keista, kai šian negaliu su juo gaminti kūčių stalo valgių. Jis nuostabus. Linksmų švenčių. Šiltų ir be galo draugiškų Kalėdų. ech. ;>
oi, kaip puikiai suprantu, ka tu jauti....
grazu...
grazus pasakojimas