KūrybaEilėraštis
Akmeninė grimasa
Šalia kabu lyg akmeninė grimasa
Iškalta to skausmo
Nukamuota baimės netikros,
Užstrigus šypsenoj laukinėj.
O tu laikai mane prie savo raktų
Nes aš tik akmeninė grimasa
Kuri tik raktams puošti tinka.
Druskų prisikaupusi veido oda
Ir dykumėjimas širdy
Kur pastovus drėkinimas
Tik spartina nykimą tų jausmų
Ir skeldėju ir trūkinėju
It tatai derlinga žemė buvus
O durskos dar ir tu pabert neatsakai
Nes aš tik akmeninė grimasa
Užstrigusi laukinėj šypsenoj
Kurią supras tik besišypsantys vilkai.

Komentarai
Tai , kad čia ne tiek liaupsės (nors ir jos) , bet tiesa irgi....
Ačiū už liaupsas.
geras neįtikėtinai,super,džiaugiuosi tu nereali