KūrybaEilėraštis
Dykuma
Ir kažkodėl aš mirštu viduje,
Ir kažkodėl man tuščia viduje,
Ir ašaros mane išduoda,
Nes dykuma išplito viduje.
Ir laikas man nepadeda
O tik apsunkina ir spaudžia.
Spaudžia tam, kad sprogčiau.
Kad išbarstyčiau aš save.
Kad likčiau žmonėse,
Kad mirčiau viduje,
Kad tuštuma pajusčiau
Jau visam visam.

Komentarai
Pirmam posme per daug žodžio "viduje" (būtų užtekę ir 2 kartų). Ir pabaigoje trūksta pačio paskutinio žodžio, nes po "visam visam" norisi kažkokio dar žodžio, kuris paliktu įspūdį 😃
Labai gražu , toks pažįstamas jausmas ....
vargšytė... 10/10.
daug ką čia perspjaunantis.
RimĄ dar reik šlifuoti..
Jėga 10/10 ♥