
Skausmas
Niekad negalvojau, kad taip skaudu stebėti, kaip senka 11 metų išbuvusi su tavimi katė... Ir visai tai ne katė. Tai mano vienintelė sesuo. Juk su ja augau.. Kartu mokėmės gyvent.
Ir štai matau ašaras ir skausmą jos akyse. O sako katės neverkia... Mano bestija... Tikiuosi, kad vetas nepasakys, kad jau viskas. Tikiuosi, kad 18.00h netrūks mano širdis taip kaip trūko karšto vandens vamzdis po mūsų grindimis. Ir tikiuosi, kad jei trūks, tai suprasiu ne po to, kai supus mano išorė, taip kaip supuvo grindys, o anksčiau. Tiek anksčiau, kad sau padėsiu.
Ir kaip užmigdytą gyvūną gražina? Reikia kažkokią dėžutę atsivežt, ar jie turi? 


Komentarai
Ačiū
Gerai. Galiu įdėt.
KOKIOS NAUJAUSIOS ŽINIOS IR BŪTŲ FAINA ,KAD NAUJAUSIĄ FOTO BŪTŲ ,jei galima.......
Teisingai, tegu kovoja, jei dar turi jėgų. Mano Petručis irgi per plauką nuo kelialapio anapilin buvo, bet išsikapstė. Su liga kovojo banguojančiai sunkiai. O dabar beveik sveikas iki kitą kartą nepasiseks...
Nelaidokim gyvūno anksčiau laiko. Jau vaikščiot pradėjo.. Gal dar nugalės tą vėžį kuriam laikui... Parašiau tą dienoraštį silpnumo akimirką.. Gal nėra taip blogai kaip iš pradžių atrodė.. Pačiai keista kaip greit keičias emocijos. Ir šiaip keista, kad į katę taip skaudžiai reaguoju. Esu 7 gyvūnų netekus, niekad taip nebuvo gaila, kaip dabar, kai gyvūnas serga.
:( galiausiai tenka uzmoket savo skausmu kai netenkam namiskio, tikrai liudna buna (cia jau manau daug kas turejo panasia patirti) toks jau tas gyvenimas, nieko nera amzino, ir kaip sako Misa, praeis...
Tai rinkis kitą veterinarą. Ir taip sunkus momentas, tai kam dar juo dalintis su nemaloniu žmogum?
nuosirdziai uzjauciu...............tikrai as irgi turejau sibiro laika (arda) kuri su manimi praleido 16 metu,buvo siaubyngai skaudu ziureti kaip ji gesta.........
Užuojauta,praradus nuostabų draugą,aš nesu su gyvunu,praleidęs ,paskutines valandas,todėl,man smalsu,kaip viskas yra iš tikro,bet pagal viską,tu ir ji,turėtumėt,dar susitikti,todėl,per daug nenusimink....
Tai jo. Vis tik veterinarai ir medikai yra žmonės. O visi mes turim savo požiūrį, charakterį ir t.t. Šiaip su kate buvom jau prieš kelis metus pas veterinarą, tai neatrodė labai simpatiškas žmogus.
Na nėra jau tokie blogi visi. Petrą merdėjantį po veterinarus tampėm, tai geriau net negu su žmogum kartais elgėsi (lyginu su kai kuriais savo susidūrimais su žmonių daktarais).
Aišku. Reiks paimt dėžę. Tai jau kas be ko nepaliksim jos vienos. Nepasitikiu ir aš tais vetais.
Aš labai abejoju, kad duos dėžutę. Bent jau ne nemokamą. Todėl geriau pasirūpinkit iš anksto, jei tikrai norėsit atsiimti. Ir dar, būkit kas nors šalia, kad ir kaip širdis beplyštų. Viena, katei bus ramiau, antra - būsit tikri, kad veterinarai nechaltūrins (tai nėra taisyklė, bet pasitaiko visko). Stiprybės. Skausmas preis... galiausiai.