Numirusio siela kelias, keliolika ar net keliasdešimt dienų blaškosi tarp gyvųjų, nesusivokdama, kad, jai priklausęs kūnas yra palaidotas. Kuo tvirčiau siela prisiriša prie žemiškosios būties, tuo ilgiau jai atrodo, kad vis dar turi svarbiausiąjį materialaus pasaulio atributiką - kūną. Todėl ji monotoniškai ir atkakliai kartoja visą kasdienybės ritualą: valgo, miega, vaikšto, griebiasi darbų, kalbina žmones. Bet šie jos nebemato, nebegirdi, nebeužuodžia, nebeužčiuopia...
Ar žinojot tokią teoriją?
|
Komentarai
Todėl įprasta mėnesį(bent čia taip pas mus,kaime) nieko nekeisti,neišmesti,netvarkyti namų,kapo,o po mėnesio laikyti mišias...
O viduramžiais buvo galima gyvūną paduot į teismą. Jie net turėdavo advokatus. Rimtas bajeris. Paskelbus nuosprendį ne jų naudai, pas juos ateidavo advokatas ir viską pranešdavo. Pvz" "Pele, jūs turit išsikeldinti per 2sav." Jei ta pelė turėdavo vaikų, išsikelimo laikas buvo prailginamas. Vienoj istorinėje knygoje skaičiau. it's unbelievable? believe it!
Žmogaus, tpfu Australo, sielos galia - galinga ... lol 😄
Oba, geras prikolas, nors nenuostabu, australai visagaliai... 😃
O jūs žinojote, kad Australai bandė parduoti Naująją Zelandiją per eBay ?
taip
as tai geriau nekomentuosiu tu jusu 'teoriju' 😘
Seniai žinoma teorija, manau, kad siela gali ir daug metų blaškytis tarp gyvųjų...