Vidurnaktį.
Ach tas vėjas pašėlęs
Kadais amžiną štilį į prarają nudaigojęs.
Vienu ipu visą amžių pragėręs.
Aš.
Veliau kaime kuždėjos,
Kad ir vėjo nebuvo.
Šniurpt į tylą sloguotas alsavimas.
Pro atsagstytus langus
Vėjas įneša mėtų kvapą.
Atvirų durų diena.
Aš.
Dar neužmėtytas akmenim.
Kaip niekad trokštu.
Krikštas akiduobėm šlakstomas.
Naktimis tvinsta langai oro gusiais
Iššypsotai po du,
Išgailėtai po vieną.
Neprimerkiu (nemoku) kairės.
Aš abiem tavimi užsimerkiu.
Komentarai
puse per puse 😃 iš dviejų eileraščių sulipdyta. taigi pradžia spie vieną, vidurys apie kitą, o trečia strofa vėl apie pirmą 😘
kiekvienas kūrinį interpretuoja savaip 🤔 gražu. taip subtilu. tik per daug Andriaus veido man iškyla skaitant 😘 apie ji juk rašei?
man labai patiko paskutinis stulpelis... Gražu. (;
čia turėta omeny vėjo praradimą. 😃 taip kad...
oh god.... vel tris kartus iš eilės per viena naktį? ;O