|
as uzsimerkiu...salti lietaus lasai krenta ant mano veido...ant viso kuno...aplinkui taip tylu...as visiskai viena...viena su savo mintimis...daugiau ju niekas negirdi...nezino,kuo as dziaugiuosi ir del ko as liudziu...niekas,niekas-tik as viena...man taip gera ir ramu...as begu...basomis kojomis per zole...jauciu ta stingdanti salti...bet begu...pavargstu...krentu ant zoles...slapia ir salta,bet as dziaugiuosi,kad aplink tylu ir as galiu pabut viena...pasidalint savo mintimis ir jausmais su skrendanciu pauksciu...jis nesa jas toli toli nuo manes...tuos jausmus,kuriu nebenoriu prisiminti...ju jau nebera...
|
Komentarai
tiesa...lietus nuplauna skausma...:}*
kiek jus ta pati per tapati galit rasyt?
Jo, fainas jausmas...
wouj koks menas!!!nu neblogai....
man irgi kazkada taip buwo... ir tada buwo taip gera gera.......