Pasaulis ima suktis tokiu paklaikusiu tempu,kad aš to tempo nebeatlaikau. Daug pasimetimo savyje ir aplinkiniuose. Daug nesupratimo kodėl pasaulis yra būtent toks, koks yra.
Tinklapio paieškos stovi. Darbai stovi. Nieko nesinori. Netgi kūryba sustojusi: mat čia fantastika, o joje būtina viską apgalvoti, viską sukurti...brrr.
va tokios tokelės.

Komentarai