KūrybaEilėraštis
Nemiga
Šviečia žvaigždės danguje,
O Saulė jau senai debesy miega,
Ir ne ji viena tokia –
Rodos, visas pasaulis saldžiame sapne.
Atrodo aš viena,
Iš viso margojo pasaulio,
Nemiegu, akys mano
Dar plačiai atmerktos!
Viena, viena kaip visada,
Tik Mėnulis toks pat
Vienišas kaip aš,
Sidabro šviesą skleidžia jis aplinkui.
O, nemiga
Jei tu būtumei gyva,
Oi atkentėtum už visas naktis
Bemieges mano
Tu būtum teroristų užpulta,
Ir nušluota nuo žemės šios paviršiaus
Na ką, išsigandai?
Akis manas bandai tiršta migla aptraukti?
Į miego karalystę nusinešti?
Ką, bijai?
Taip tau ir reikia!
Labanakt margasis pasauli!

Komentarai
nju visai nieko...