Kas nutiktų, jei vieną dieną ar naktį demonas prislinktų prie jūsų į jūsų vienišiausią vienišumą ir pasakytų: 'Jei reikėtų nugyventi šį gyvenimą – taip, kaip gyveni dabar ir gyvenai anksčiau – dar kartą ir daug kartų; ir tame nebūtų nieko nauja, o tik visi skausmai ir malonumai, visos mintys ir regėjimai, visos nereikšmingos smulkmenos ir svarbūs dalykai pasikartotų – viskas ta pačia seka ir tvarka – net šis voras, iš mėnesiena tarp medžių, net ši akimirka ir aš pats. Amžinasis egzistencijos smėlio laikrodis apverčiamas vėl ir vėl – ir tu jame, smėlio dulkelė!' Ar nenusiviltum, ar negriežtum dantimis, nekeiktum demono, tai ištarusio? Ar visada patirtum tą didingą akimirką, kai jam atsakytum: 'Tu dievas; niekada dar negirdėjau nieko dieviškesnio!' Ir jei ta mintis nugalės jumyse, ji pakeistų jus, tokius, kokie esate, ir, galbūt, smarkiai jus sužalotų. Klausimas keliamas kiekvienam dalykui, kurį darote: 'Ar tai pakartotumėte dar kartą ir dar daugybę kartų?' vertintų visus jūsų veiksmus kaip didžiausia našta! Arba koks naudingas taptumėt sau ir gyvenimui nereikalaudamas nieko daugiau tik šio amžino pasmerkimo ir antspaudo?
- F. Nyčė. Žemės mokslas
|
Komentarai
vis pagalvoju apie šią ištrauką... kažkada, vieną dieną, gal būt pavyks apimti visą VISUMĄ... po to jau kas bus tas bus 😆
green_moon, tai už Nyčę vis tiek gali vieną žiedlapį bent rožės numest ir biški paplot 😃
bleee, skaiciau ispradziu ir galvojau, kad cia tu parasei. pz, buciau roziu ziedlapiais apmecius ir plojus atsistojus. F. Nyce. Zemes mokslas. pliusas!!
😆 Aš skaičiau dar ir apie tokią teoriją, kad septynis gyvenimus įsikūniji berniuku, po to septynis - mergaite ir t. t. Tokiu atveju pasikeitimų gyvenime turėtų būti daugiau...