
Help, I'm alive
Keista sakyti, kad pavargau nuo nuolatinių darbo skelbimų skaitymo ir ėjimo į pokalbius. Sėdžiu nusikalus ne nuo darbo, o nuo jo paieškų. Na, bet tikiu, kad išauš tokia diena ir victory will be mine.
Dar vienas keistas dalykas - apturėti labai smarkų ginčą su mylimu žmogumi. Išsirėkiau, išsiverkiau ir buvau aprėkta. Dar to nebuvo. Paskui suvokiau, kad esu pati kalta ir visa ko pagrindas yra mano pavydas. Nesveikas pavydas. Ir vieną dieną jis mane tikrai užgrauš negyvai ir suvalgys. Reikia keistis. Reikia ramintis. Reikia tvardytis. Bet svarbu, kad šį kartą viskas baigėsi laimingai. Visi turim savo minusų. Maniškis man nepatinka. Labai. 
Šitas prajuokino mane šiandien:
Žodžiu, išeinu į kiemą - stovi BMW. Ne ant žolės... netgi ne per 2 vietas... ir netgi ne skersai!Nu tikrai tvarkingai stovi!!! Blemba. Priėjau ir apspjoviau - nekenčiu išsišokėlių!
Bet kol kas ramu..

Komentarai
Aš darbo skelbimų nededu, o siunčiu CV. O ir pagal gimimo datą galėtų pasiskaičiuot, kad jauna, d'oh. O ką, gal ir intymus mane domina, ką čia žinai :D
darbo skelbime reikėtų rašyti: "jauna moteris, bet ausyse (kaip ir visur kitur) nėra erogeninių taškų - INTYMAUS NESIŪLYTI!"
Džiaugiuos, džiaugiuos iš tikro :) Bet kartais noris pagalbos šauktis dėl to, nors nėr čia ko pasiduot kai bent šiek tiek nesiseka. Į magistrą nenorėjau kol kas stoti. Čia bus vėliau, galvoju ir apie mokslus užsienyje. Nedirbu dar, prieblanda, nedirbu. Kai pasakojau apie tą darbą tai apgavo mane. Prižadėjo darbo vietą, pasinaudojo šiokiomis tokiomis mano paslaugomis ir dingo kaip į vandenį. Velniop tokius paršus. Proto invalidai. Aišku, kad emigruosiu. Viena kol kas nenoriu, lauksiu kol maniškis baigs magistrą ir važiuosim kartu laimės svetur ieškot:)
O aš maniau jau seniai dirbi :) mane irgi buvo panašiai išvarginusios darbo paieškos Vilniuje. Kaip į sieną. O išvykus ne tik kad keli darbai dabar pas mane atsirado, bet dar ir šiaip naujas gyvenimas. Bet kuriuo atveju sėkmės ir užsispyrimo tau ieškant, o jei matai kad nieko gero tai ir velniop - emigruok. Viskas į patirtį :)
Ne help , o džiaukis, kad alive . :) Į magistrą nebuvo noro stoti? O šiaip, kiek iš pažįstamų matau — dauguma bakalaurą baigę ir toliau nestoję dabar panašioje tarpinėje situacijoje. Matyt, kad taip ir turi būti. Rasi tą darbą. Visi ieškantys randa.
kaip faina, kad į music.lt apsireiškia seni nariai (o šiuo atveju - narės)
Taip, čia nebloga idėja. Blogiausiu atveju tikrai emigruosiu. Nors ir esu patriotė, bet anksčiau ar vėliau taip bus. Dauguma draugų išvykę, brolis išvykęs. Išvyksim ir mes. Pasiduosiu bandos jausmui
Jei niekaip nerastumei darbo (kuo abejoju), visad galima pabandyti ką nors savanoriaukiško nuveikti. Taip, pinigų kriterijui čia galima minusą dėti, tačiau dėl prasmingai leidžiamo laiko, o galiausiai įrašo į cv - pozitivyn. Pvz. mano porą draugų rašė straipsnius čia >> https://www.zinauviska.lt/lt/Nelygu, ką nori veikti ir kuom užsiimti. Bet planas B gali duoti visai gerų rezultatų.
Yra, yra vaistukų. Man priklauso mano telefonas, kompiuteris ar A. Camus knygų kolekcija. Na dar katinas. O šiaip po tokio barnio rimtai daug galvojau ir tikrai neleisiu tokiam daykui kaip pavydas griauti man gyvenimo. O ir esmė dar tame, kad dažnai pavydžiu be reikalo (iš tikro beveik visada) . Darbo pokalbius rimtus (ta prasme, kad mane darbas tikrai labai domintų) turėjau tik kelis.. ech, nepasisekė, bet ką jau. Nepasiduodu, ryt einu į dar vieną. Man reikia bent kokios pradžios, kad užsikabint už kažko, nešvaistyt savo laiko nieko neveikiant ir galų gale piniginiu atžvilgiu.
Yra daug vaistų nuo pavydo... Labai daug. Bet ne per naktį tai... // Numero uno - Joks, JOKS kitas žmogus, - brolis, vaikas, bendradarbis, draugė, vaikinas... etc - nepriklauso tau. Nuoširdžiai ir sąmoningai tai supratus - ateina lengvesys. // O dėl darbo pokalbių - užjaučiu. Bet anyway, don't give up.