Kaip paguosti žmogų,kai vilties TIKRAI nėbėra?
Jis visos teisybės nežino(gal įtaria tik),pripumpuotas raminamųjų...
Kas buvot tokioj situacijoje,gal galit pasidalint patirtim.
P.S. Streso,nerimo,nuovargio mėnesiai...Būna,kad žmogus susitaiko su esama padėtim,kažkaip nurimsta-šiuo atveju taip nebuvo.Daug ašarų ir nieko negali padaryt,tik stebėti,kaip traukiasi gyvybė...
Galit manyti,kad aš žiauri,bet,kai viskas baigėsi,pajutau palengvėjimą,tas įstrigęs smaugiantis gumulas gerklėje dingo.

Komentarai
Aš buvau klinikose ir 15 dienų gulėjau pribaugintas ir bijodamas apie įtariamą vėžį (po to gavus rezus apie mėginius nepasitvirtino baimė). Tai ką... su palatos draugu šnekėjom apie "anuos laikus", kai buvome maži, jauni. tiesiog laiką leidom neypatingai aktyviai ir neperkraudami smegenų informacija: žiniom, žurnalais, knygom, filmais ar youtube prikolais, daugmaž tykiai, gražiai..aš dar buvau nulipęs į ligoninės koplytėlę 7-ienį pasimelsti. nieko šiaip ypatingo nereikia daryti 👎 - just like every other day.
Nunešk tai ką mėgstą, kažką įpatingo ( ta prasme parodyk, kad žinai ką tas žmogus labiausiai mėgo, parodyk, kad tau rūpi), nors šiaip man atrodo svarbiausia būti šalia. Priversk, kad jis jaustusi reikalingas bent tuos paskutinius mėnesius ir pati išnaudok galimybę pasakyti jam "LABAS" kol dar gali.
Esu buvus tokioj padėty, bet negaliu nieko patarti, nes atėjo laikas, kai nebegalėjau prisiversti eiti ir žiūrėti kaip gęsta močiutė. Savanaudiškai užverčiau tai ant mamos pečių. Dabar nežinau kaip elgčiaus. Gal tiesiog bandyčiau būt šalia, knisti protą su savo kasdieniškom smulkmenom ar melodramų aptarimais. Tokiais sunkiais atvejais nėra vieno teisingo kelio. Žmonės yra skirtingi, kaip ir skirtingos jų reakcijos į tas pačias situacijas.
Nebuvau, bet, man rodos, reikia jokiais būdais nerodyti slogių emocijų (tam žmogui, tikiu, ir taip jų užtenka..) Guosti išvis nereikia, nes čia ne tokia situacija... Geriau jau tuos likusius 2 mėn. kuo daugiau būti su tuo žmogumi, pasakoti kokius linksmus nutikimus, arba ką nors visiškai neutralaus, prisiminti kokį kartu patirtą įvykį. Kad per likusį laiką bent šiek tiek pozityvumo gautų...
Nesu buvęs , tokioj padėtį,tačiau visko gali būti,todėl ir man būtų gerai sužinoti,o pats manau,kad buvimas kuo daugiau kartu,būtų reikšmingiausias,o viskas kitas, tai tik papildai,nors irgi svarbūs...Gal sužinoti,kas svarbu,buvo jam ir yra gyvenime,nežinau daugiau...