06:45
Try to make ends meet, you're a slave to the money then you die.
I'll take you down the only road I've ever been down...
You know the one that takes you to the places where all the veins meet, yeah.
No change, I can change, I can change, I can change,
but I'm here in my mould, I am here in my mould.
But I'm a million different people from one day to the next...
I can't change my mould, no,no,no,no,no,no,no
Tikriausiai mano dienorasčiai pasidarė per daug banalūs, viskas apie tą patį - baliai, šiokie tokie nuotykiai... bet ką aš galiu padaryti, kai dabar mano gyvenimą valdo siautulys? Esu vienas iš tos prarastosios kartos, kuriuos valdo svaigulys, muzika, laisvė ir dar kartą svaigulys. Kad ir kaip pavadintų tą mūsų prarastąją kartą - šiuo metu aš laimingas, nežinau ar toks būsiu po minutės, valandos, dienos, savaitės, bet dabar man yra gerai. Laisvas paukštis, kaip Keruakas kelyje - leki kur nori, nežinai nei kaip, nei ką, bet tai ir svaigina. Šios kelionės "destination point" - Vilnius. Ir vėl ketvirtadienio rytas, kaip ir praeitą savaitę - lemtingas. Susikrauname keletą reikalingiausių daiktų ir į trasą. Automobilis pasitaikė didelis, nors ir prigrūstas, bet vietos užteko per akis įsitaisyti, tad greitai panirau į miego karalystę, nes tiek anksti keltis nesu pratęs vasaros laikotarpiu. Karts nuo karto pažadindavo mažo vaiko skardūs verksmai, bet nieko, kaip nemokamai - galima ir pakentėti. Akys prasimerkė tik ties Vilniaus ženklu - aš jau čia. Su sąlyga, kad sužinojau, jog mano kelionės partneris atlėks tik tai vėlai vakare, labai nepradžiugino - visą dieną reiks praleist vienam, visi pažįstami studentai per vasarą kur nors iškeliavę iš sostinės, tad... Šiaip ne taip surastas Gedimo prospektas, kurio man reikėjo, pamatau "Spaudos" kioskelį ir kojos automatiškai nešą prie jo - kišenėje "Marlboro" sidabrinis, visą kelią kentėjau, atėjo atpildo valanda, heh. Dvi simpatiškos panelės šalia irgi nuodija savo plaučius, kurios paklaustos mielai padėjo man ieškoti tolimesnio kelio. Susitikau su įdomia užsakovę, pašnekėjom apie darbus ir ne tik juos. Viskas gerai išėjo, susitarėm, o dabar laikas laisvas - ką nori tą darai. Pamačiau, tai ką norėjau, sutikau daug įdomių ir keistų žmonių, įdomiausia, kad visi noriai bendravo, o ir Vilniaus gatvės muzikantus galiu tikrai pagirti. Turbūt juokingiausias, bet maloniausias įvykis per tą laiką įvykęs buvo, kai einant Gedimino pr. pamačiau priešais stovint panelių būrį, o viduryje viena panelė su vestuvine suknele, bet tokia pikantiška, o visos kitos - mini sijonėliai, gilios iškirptės, pėdkelnės tokios, kad... na žodžių - mergvakaris kaip reikiant. Jos atitraukė kiekvieno vyro dėmesį, juokinga būtų pafilmuoti veido išraiškas... ir kas keičiausia, kad jau artėjant prie jų - viena iš mergvakario dalyvių pradėjo šaukti - "Jamam šitą" ir visos, kaip skėrių būrys pripuolė, tiesog be kompleksų ten taip maloniai "trynėsi" ir apsikabinusios keliavo toliau, tada įsakė "Paimti saldainį", o pasirodo tie saldainiai buvo ne kur kitur, o toje gylioje iškirptėje - mielu noru paimiau ir saldainis atrodė daug skanesnis, heh... žodžiu smagu. O vakaras laukė ne ką prastesnis, tai man primena ir ant riešo dar paliktas antspaudas - "Prospekto pub", nors į jį teįjėjom jau gyliai į naktį, nes pradžioje patraukėm į "Alumnato kiemą" kur turėjo groti - Miss America ( iš "Nesakyk Mamai" ), nors žmonių apytusčia, muzika grojo negarsiai, bet visa publika labai draugiškai stalus susistūmė į vieną didelį stalą, kuriame galėjai rasti žmonių iš plataus geografinio žemėlapio - Vilnius, Šilutė, Alytus, Klaipėda, Danija, Airija, Armėnija... žodžiu buvo tikrai nerealiai linksmas stalas... o viena labai kuminikabili ir graži panelė paprašė parašyti Skype vardo, bet kodėl protas nesuveikė pasiimti jos niko? Tiek jau to... nuliūdino, kad mūsų kompaniją 2 nakties pradėjo vyti lauk, nes užsidaro, o kažkam dar į darbus ryte reikėjo, tai kiti patraukė namo, o likusieji (mažuma) patraukėm į artimiausią vietą, kuri dar dirbtų, o mums reikėjo, kad dirbtų ilgai, bent jau iki 6 - mūsų lūkesčius patvirtino "Prospekto pub", nors iš pirmo karto neįėjome, nes buvo per daug neblaivių žmonių, tačiau, vieno Vilniečio pažinčių dėka - pralindom. Nors ir kailizmas ten buvo, toks jausmas daugiau kokių turkų statančių mergėloms gėrimus, negu Lietuvių... išgėrė nemažai, pavargę ir su bokalais rankose išvyniojom 6 ryto link geležinkėlio stoties, visgi mūsų traukinys 06:45.. viskas sėkmingai, įsėdom, įsitaisėm ir akys prasimerkė jau Klaipėdoje... smagiai buvo, reiks dar kada pakartoti, tik būtų daug geriau su nakvynę, bet dėja - neišėjo... o šiandiena laukia Džiazai, žiūrėsim ar bus jėgų, juose pasirodyti.
Well I've never prayed,
But tonight I'm on my knees, yeah.
I need to hear some sounds that recognise the pain in me, yeah.
I let the melody shine, let it cleanse my mind , I feel free now.
But the airwaves are clean and there's nobody singing to me now.
No change, I can change, I can change, I can change,
but I'm here in my mould, I am here in my mould.
And I'm a million different people from one day to the next
I can't change my mould, no,no,no,no,no,no,no
Have you ever been down?
I can change, I can change...

Komentarai