Dienoraštis #33177
Be visą ko, paskutinios dienos priminė muilo operų scenarijų arba tų idiotiškų romantiškų melodramų, tik kaip kažkas taikliai pastebėjo - "realybėje iš tikrųjų viskas yra daug nuobodžiau" - tik faktas lieka faktu, ne kiek nelengviau ir kas be ko - kas bus toliau nežinai, skirtingai negu žiūrėdamas melodramą, gi visada galioja happyending taisyklė. O šiaip visas gyvenimas yra filmas, kurį tau suteikė teisė kurti, su pačiu geriausiu vaizdu ir įrankiais - tu pats režisierius, turi visišką neribotą laisvę kurti, tik klausimas - kaip ja pasinaudosi? Jeigu pačiam nuobodu stebėti tokį filmą, tai pagalvok, koks jausmas būtų nepažįstamai auditorijai? Gyventi, taip, kad būtų ką žiūrėti. Vis prisimenu tą citatą, žinai gi - "Jaunystę praleidžiame kaupdami turtus, o turtus, tam kad susigražintumę jaunystę" - sad, but true?
Vakar kelyje labai suėjo: Yeah Yeah Yeahs - Gold lion

Komentarai
Gold lion's gonna tell me where the light is.