If you feel your dream is dying
Hold tight
You've got the music in you
Don't let go
You've got the music in you
One dance left
This world is gonna pull through
Don't give up
You've got a reason to live
Can't forget you only get what you give


03:01 Shit happens, nothing more to say. Rūkau n-tąją cigaretę, atsidariau alaus, paimto iš tėvų rezervuaro. Grįžau, blaivas, niekada nebuvo noro nusigerti iš nevilties. Nieko nebemačiau, nepamenu kiek keiksmažodžių išėjo iš mano lūpų, kiek kartu trenkiau kumsčiu į stalą, grindis. Vis dar tebestovi rungtynių fragmentai mano galvoje. Negaliu išmesti. Nesuprantu. Kodėl, kaip, kas, ką... Niekaip. Tikriausiai daugeliui nesuprantamas ir mano elgesys - juk tai tik paprasčiausias sportas, tiesog eilinis europos čempionatas. Nėra didesnio smūgio pralošti tuomet, kai mažiausiai to tikiesi, prieš didžiausią priešą - Rusija, niekada jų nemėgau, po šiandien jų nemėgsiu dar labiau - ne vien dėl krepšinio, čia jis beveik ne prie ko, eh. Sunku suvokti, kiek daug lemia psichologija. Tiesą sakant su ja ir man sunkiai sekasi susidoroti, pamenu, kai dar aktyviai žaisdavau, lemiamomis minutėmis, niekada nesisekdavo pataikyti baudų ar taiklių metimų, vienas epizodas dar iki dabar tebestovi, visada prisiminęs galvoji, kas būtų nutikę, jei tas metimas būtų taiklus, atrodo viską padariai kiek galėjai, atidavei širdį, bet... kažkas neleido iš aukščiau arba tiesog nebuvo lemta. Vienas iš labai retų atveju, nors daugiau sunku prisiminti, kada verkiau. Verkiau stipriai, sedėjau vidurį aikštės, viskas pranyko akyse, niekas nebeegzistavo, nesigirdėjo nei raminančių kalbų, nei kritikos. Niekaip negalėjau suvaldyti ašarų, po tos dienos niekad nebepasitikėjau jau taip savo jėgomis, kaip anksčiau. Niekada ir neturėjau sportinių duomenų, keista, kaip išvis galėjau taip žaisti, iš kur buvo ta valia, noras. Dabar sėdžiu su Švyturio "Ekstra" ir pakeliu "Davidoff" - retas, bet vienas nerealiausių variantų. "Pikta. Bet toks jau yra sportas. Yra kaip yra.". Nieko daugiau neprišnėkesi, nėra ką rezumuoti, kas matė, viską puikiai supranta. Abydna. Prisiminiau dainos žodžius - "Gali numirti iš nevilties ar iš laimės...". Per daug karų per klaidą netapom čempionais, bet tūkstanį kartų sakiau ir sakysiu VISIEMS, kad ateis dar ta diena, galbūt tai bus kitų metų olimpinės, gal kitas europos arba pasaulio čempionatas.. tai antra mūsų, o gal tik mano religija, nors tiksliau, pirmoji, nes nesu tikintis krikščionis, man labiau prie širdies pagonybė, tai yra bent jau tai, ką matau. Whatever. Jau šie meteliai tai nusimato visiški negerumai, tai padėk antanai... vienintelis tikslo siekimas padeda gyventi, nors tai labiau panašu į egzistavimą - as always. Geros ateinančios savaitės. Ramybės ir kantrybės visiems. Ačiū, kad esate.

Labanakt.


Šiuo metu skamba: New Radicals - You get what you give

https://images.bite.lt/banga/files/content/200709/46ec7f385fc75.jpg

Komentarai

-waidilute-

pradėdama skaityt pamaniau, kad nemažai statei už lietuvą kad tokie padariniai 😘

Funcybabe

O, sunki naktelė. ;x Aš irgi netikėjau rusų pergale... Visgi nusišypsojau gale perskaičius tokius šiltus žodžius: 'Geros ateinančios savaitės. Ramybės ir kantrybės visiems. Ačiū, kad esate.' 😆 Ačiū. Visokeriopo gėrio ir tau.

peteliske

ha, man taip pat labai apmaudu, kad pralosem tiem supi... rusam... vis dar negaliu tuo patiketi.... bet juk mes lietuviai, saunuoliai.. palaikom savus ir nusivyle... mes laimesi... nors ir pralosem, jauskimes lyg laimeja vat