03:04 visi normalūs žmonės jau turbūt miega, o man dar net akys nesimerkia... nerandu įdomios veiklos, nors gal tiksliau tingiu apskritai ką nors daryti. Visgi galėčiau eiti skaityti įdomių knygų, mano labai mėgstamo rašytojo - T.A.Rudoko. Keistai įdomi asmenybė, teko pasidomėti, bet nemažiau įdomesnis ir rašymo stilius. Dažniausiai vyraujauja jaunimui aktualios temos, nes tai ir yra apie jų gyvenimą - svaigulys, narkotikai, muzika, seksas ir panašiai. Man patinka, nes tokias jau banaliomis temomis tapusias, moka paversti nebanaliomis. Reikia pripažinti, kad tai dar rašė, kuomet nebuvo dar tai populiaru (čia turiu omeny šiuolaikines knygas), tada vyravo ta nuobodi grožinė literatūra. Nesivaikė mados, rašė tiesiai, tai turbūt mane ir patraukė, o dar tos sąsajos su 70s-80s muzika išvis nerealu. Tuo metu rokas buvo jų sesuo, o džiasas jų brolis. Norėčiau pabūvoti tais laikais, šėlti pagal tokią muziką, kaip tai darė pagrindiniai herojai... bet knygų tematika numetu į šalį, nes dar šiais metais teks jos daug atsikasti, o Rudoko knygoms pasiliksiu kitiems vakarams. Ką tik realaizinau, koks geras daiktas visgi yra laptopas - patogiai guliu išsitiesęs lovoje, turiu visko ko reikia: komfortą, muziką, internetą. Pabodo jau trinti kėdę, tik galvoju, kodėl anksčiau taip nedarydavau. Tiek to, nesigilinsim, svarbu dabar supratom. O dabar mintys nušoks visiškai kita linkme, tikrai mažiausiai tikėtina tema, kuria yra persunkti mažiausiai 50% dienorasčių. Niekada neatspėtumėt, tai tema - meilė. Kodėl drugiai gimsta tam, kad mirtų? Kodėl meilė išsiliepsnoja, kad ji užgestu? Tai ne mano sakiniai, juos nurašiau atsitiktinai radęs atsidaręs skype, žmonių užrašuose. Ne, nė velnio, nerašysiu taip, ne mano stilius, nemėgstu. Gal todėl, kad aš tas "godless and soulless"? Visų pirmą, moteriškos lyties atstovės man yra visiškai nepažįstamos ir nesuprantamos asmenybės. Kuo toliau, tuo labiau įsivaizduoju save, kaip amžiną viengungį. Be bajerio. Susipažinau neperseniausiai su viena panelė. Apie susipažinimo sceną, tai čia būtų galima sukurti anekdotą, arba atskyrą blog`ą, bet tiek jau to. Užuomena tame, kad pirmą kartą gyvenimę aš buvau visiškai blaivas, o ji kaip niekad gyvenime girta, bet grįžtam prie to ką norėjau pasakyti... atrodytų viskas tobulą - nes ji, kaip niekada mano skonio mergina, kas liečia išorę - labai arti to idealio. Nors į vidų nespėjau įlysti, bet galiu pasakyti, kad taipogi neprasčiau už išorę, netgi klauso tokios muzikos, kaip ir aš ( užkabino mane juodai ant "The Dandy Warhols", ačiū ), bet niekaip jos nesuprantu iki galo.... negaliu perprasti, kažkas tiesog yra ir tiek. Konkretus mistique. Nieko, aš jau įpratęs, kad viskas sumautai gaunasi, tad pernelyg nesigraužiu, tik abydna būtų paleisti, nors dar laiko yra, o ir realiai per daug nebendravom, tad gal viskas prieš akis. Šiandien teko bendrauti su dvejomis poromis, ir taip įdomumo dėliai stebėjau jas. Iš šono labai gerai matosi, kur iš tikrųjų kažkas yra TOKIO. Viena pora jau draugauja kažkur du metus, o kita dar visai neseniai, tiksliai neprisimenu, bet kažkur keli mėnesiai. Nauja pora, abudu tikrai ne miss karalaičiai, kaip čia tiksliau pasakius, toks tokį surado, bet tarp jų daugiau nieko nemačiau, nei per padidinimo stiklą nematau aš tos jų "liubov". Būna, kad tik būtų. Kažkaip įžvelgiau panašumu su savimi, neveltui ir nesiseka išlaikyti ilgesnių santykių, nors tiek čia jų ir tebuvo... O kita pora, jau antri metai, bet pas abudu galima įžvelgti spindinčias akytės, tą ryšį, tiesog malonu žiūrėti. Tai aš vadinu tikrą ir tai turi nedaugelis. Pavydžiu Jiems. turbūt vienintelė pora iš mano pažįstamų (mano amžiaus), kuriuose tai pastebėjau. Apskritai paskutiniu metu nemažai dėmesio skyriau savęs pažinimui ir galiu pasakyti labai sėkmingai, nes pradėjau pažinti save. Viskas atrodo daug paprasčiau, kažkaip net nebepergyvenu dėl nereikšmingų, o kartais net ir reikšmingų dalykų. Ką tik prisiminiau įdomią citatą - "Kai nereiški gyvenimui pretenzijų, tai viskas, ką gauni, yra dovana." velniškai teisinga. Pradedi ieškoti gyvenimo priešų, kol galiausiai suvoki, kad didžiausias priešas sau, esi pats. Tuo metu tau atrodo, kad tu esi dejęs ant visuomenės, bet galiausiai supranti, kad tai visuomenė dejusi ant tavęs. Kuo anksčiau tai supranti, tuo geriau. Tikiuos.
Klausau: The Dandy Warhols - get off
|
Komentarai
tikrai malonu girdėti... big (hug) :>
tikriausiai taip pat sunku surasti žmogų, kuris viską išdėsto nenaudodamas gyvenimo tiesų, kaip pagrindo, neaiškiomis frazėmis ir kita, tikrai įdomu skaityti
Man patinka, kaip Tu rašai ir kaip galvoji. Visada paskaitau.