Kiekvieną vasarą, čia būna mano Afrika...

"Senas rastamanas, atpėdinęs pasižvalgyti po miestą iš gretima esančių kalnų, kuriuose gyvena, minutėlei užkalbinęs mus gatvėje ir rodydamas į dangų sakė: "Manote rojus yra ten? Ne žmogau. Rojus yra čia. Apsidairykit... Aš turiu viską, ko man reikia, kad laimingai gyvenčiau." O tas "viskas", tai tikrai ne turtų aruodai ar šeimyninė laimė. Jo visas pasididžiavimas – saulė, mažas lopinėlis dirbamos žemės, kur augina daržoves ir žoles, mažytis bambukinis namukas, per petį permesta gitara, kuri padeda jam "studijuoti" muziką, bei didžiausias ir neįkainuojamas jo turtas - vidinė ramybė ir džiaugsmas. Nenuostabu, kad jie tiek ilgai gyvena... Dauguma rastamanų - didieji filosofai, tad trumpas, atsitiktinis pokalbis dažniausiai pakrypsta į visą amžinybę besitęsiančias diskusijas. Niekas niekur neskuba. Ne kartą gavau pylos iš vietinių: "Kur tu bėgi? Neskubėk. Čia juk Jamaika. Prisėsk ir atsipūsk..." O vietinių nuolat kartojamas ir galų gale mūsų perprastas: "soon come, soon" (tuoj bus, tuoj), privertė susimąstyt, kur mes šiauriečiai taip skubame? Į pensiją? Kam dažniausiai be atokvėpio dirbame? Senatvei? Procentaliai ne tiek daug jos sulaukiam, tad ar verta, kad vien tik darbas pasiglemžtų didžiausią mūsų jauno gyvenimo dalį?"


Perskaičius privertė susimastyti. Tai didelė dalis tiesos. Ištikrųjų, kur mes skubame? Taip norisi pabėgti nuo visko ir pajusti nors dalelytę to rojaus...o kol kas bent mintimis galima atsidurti ten... pabandyk įsivaizduoti save ant uolos, nuostabioje gamtoje, aplink palmės, vandenynas, švelnus smėlis... ir šokantį į tą skaidrų vandenį, kai be vargo gali įmatyti viską, kas yra dugne... Kaip šiuo metu norėčiau būti ten. Kiekvieną vasarą, čia būna mano Afrika...


Šiuo metu skamba: Requiem - Batai.mp3

https://images.bite.lt/banga/files/content/200702/45d504851a89f.jpg

Komentarai

syncope

is tiesu. ir tk atsitrenke i kazka sukreciancio tai pajuntame. gyvenimas dabar.

keturkampas_nulis

Nuraminsiu - niekad neišmoksi neskubėt. Kodėl? Nes nemoki mėgautis. Jau vien tie žodžiai - džiaugsmas ir vidinė ramybė ką pasako, o tu tai teišverti į menką "norėčiau būti ten", lyg tai būtų rojus, lyg ten būtų galima gauti tos ramybės. Jos nereikia ieškoti po palme ar įmerkus kojas į vandenyno žydrumą, nes viskas kuriasi tik viduje. Čia mums, "šiauriečiams", atrodo, jog ten yra kitaip, o viskas taip pat, tik aplinka skiriasi, kuri sielos turinio nepakeičia. Paikai atrodo tie "priverčia susimąstyti"...

Funcybabe

susimąsčiau ir aš. 🙃

eglermknt

Išties, žengę pirmą žingsnį savo gyvenime, mes jau pradedame eiti į mirtį. Tad kur skubam ? Visą laiką taip galvoju, turbūt dėl to kai kam lėtapėdė atrodau 😘 O geriausia išvis, reikia skubėti lėtai 🎁 Ir tai ne tik pasakytina apie Jamaiką, kurioje mes tampame nežinia kur skubančiais šiauriečiais, bet ir apie Rytus, kur mes esame viską už pinigus galintys įsigyti ir visur skubantys Vakariečiai, kurie atvyksta pasiekti dvasinio Nušvitimo ir tiesiogine prasme nuprotėja. Ir nežinia, kas čia geriau. reikia savo kailiu išbandyti