
Mes čia pasiūlymą turime. Mesti rūkyti? Puiku! ++
Mamos nepykit, vaikai nerūkykit
Bėda nikotino, kad plaučius tarkuodamas trina
Todėl visi choru! No more Marlboro.
Jei dūmas nelimpa, mintis apie rūkymą krato
metas atėjo ūmaus celibato!
Dabar visi choru! Marlboro.
Taigi, po šiek tiek negatyvių dienoraščių, atsigavus, galvoju reiktų užvesti ką nors taip pozityviškesnio, nes čia mat sako, kad į gyvenimą reikia žiūrėt su Šypsenikė, tuomet viskas bus kitaip - nu tipo geriau. Kur tas mūsų vėjavaikiškumas dingo a? Nu, dingo, ir nieko nepadarysi, užaugi, tampi surūgęs, piktas ant pasaulio, finansinės krizės, kurią teks 'negrams' atidirbti. Aš ne rasistas ir ne katalikas, aš tiesiog tikiu į Baraką Obamą. Gerai, gerai... gana. Aš čia taip tą vėjavaikiškumą prisiminus, pagalvojau, kad visi turėjom ar turim įvairiausių pravardžių nuo vaikystės. Gal pasidalinam? Aš, kaip vienas daugiausiai jų turėjęs, tuo net neabejoju, galėčiau pasidalinti, tik būtų labai gerai visas prisiminti. Iš tiesų, kai turi tokį vardą 'Paulius', kai dažniausiai klasėje būdavom du arba trys, tai tikrai nepyragai, todėl kažkokį atskiriamąjį garsą gerai turėti, kad žinotum jog kreipiasi, būtent į tave. Ką gi, bandom, tos, kurios daugiausiai buvo naudojamos.
1. Banglas - gimė kažkaip netikėtai žaidžiant mano pavesinėje monopolį (heh, koks azartas tuomet būdavo!) su vaikystės draugais, nors jie buvo kur kas vyresni, kažkaip kieme bendraamžių buvo labai mažai. O banglas, greičiausiai kilo iš juokingai bangliškos šukuosenos jaunystėje, žodžiu nestandartinis maletas. Iš pradžių vadindavo Bangladešu, bet kažkaip per ilgai tarti reikdavo, tai sutrumpino. Dar ir dabar vaikystės draugai, broliai taip mane vadina.
2. Kaulas (arba Paulius Didysis kartais) - kaip žinia niekada nepasižymėjau apkunia kūno forma, labiau šviesdavo kaulai, tai kažkaip klasėje ir mokykloje labai lipo ta pravardė. O Paulius didysis, tai pradinių klasių mokytoja taip kreipdavosi, o į kitą Paulių klasėje 'Paulius mažasis'. Esminė priežastis buvo ūgis. Taip ir gyvenom pirmasiąs ketverias klases.
3. Paprika (katais Paparaciu) - šita gimė krepšinio komandoje, negaliu atsiminti, kuris sugalvojo, bet kažkas iš vyresnės kartos, greičiausiai nuo pavardės - Papreckis. Velnias žino, durna pravardė. Turbūt tik komandoje kartais ir vadindavo.
4. Samsonas - šita turbūt pati idiotiškiausia, gimė, kai persikėliau į Klaipėdą ir pradėjau lankyti čia krepšinio mokykla ir vienos išvykos metu buvau išsitraukęs 'Samsono' gamybos dešros ar kažkas panašaus. Samsono tarybinės. Nu tikrai žoskiausia kokia galėjo būti, bet ten toje komandoje ilgai neužsibuvau, tai ilgai neteko girdėti, heh.
5. Žydas - labiausiai prilipusi pravardė iki dabar tarp daugumos draugų. Pamenu dar kai pasidariau maikutę su gale užrašu "Žydas" ir mama kreivai žiūrėjo ir vis klausinėjo kas čia per nesąmonė. Gimė irgi kurjoziškai, buvo kažkuris eilinis balius mano namuose (tuo metu tai buvo gana dažnas reiškinys) ir kažkas pastebėjo mamai dovanota žvakidė, kuri priminė tą žydišką žvakidę... na kaip jin... a, vo - Menora, jeigu neklystu. Ir nuo to laiko viskas. Ir šiaip jin labai lipo - nes dažnai viską darau atvirkščiai negu kiti. Tiesiog suktas žydelis.
Na kaip ir pagrindines visas atsiminiau. Dar koks dvidešimt vienadienių, kaip 'Šniuras' ar 'Bangelė' bet taip ir neprigijo. O kokias turėjote jūs? Įdomu kažkaip, ar čia tik aš vienas buvau apdovanotas tokia ypatingą dovaną turėti tiek daug.
Mes čia pasiūlymą turime. Mesti rūkyti? Puiku! Neprieštaurausime. Tikrai. Pagaliau susimąsčiau apie tai, prižadėjau vasarą išmėginti sukamą tabaką ir šiaip karts nuo karto pasimėgauti dūmu. Ateis laikas, teks mažinti dozės. Užteks. O gal nusipirkti knygą 'Geras būdas mesti rūkyti?' hehe, dar ant tiek dužęs nesu. Tik sakykit iš kur mes finansavimą gausime? Va taip, liko penkios dienos iki mano išsvajotų atostogų ir netgi nauja kelionė nė už kalnų jau sugalvota. Tikėjaus trumpo dienoraščio.. bet gavosi gana ilgas. Pirmadienis, pirmadienis. Geros savaitės, gerieji žmonės. Stiprybės Jums ir man praslenkant toms nelemtos penkioms darbo dienoms. Marlboro!
O čia dar updeitc vienas:

Čia žiūriu dabar mada savo šleivą šriftą demonstruoti. Taigi, pacheckinau savo kairę, nuo mokyklos laikų apart parašo daugiau nelabai ką ir rašau. Fail biški. O Jūsų koks?

Komentarai
aš visada buvau vienintelė, todėl kaip ir neturėjau. dabar, kadangi esame 3 - ilgakase. lituaniste or istorike. maironiete - šitos labiausiai nemėgstu.
Į kokį dar žydą, aš gi sakiau: į Chris'ą Martiną : ] Aš pravardžių neturėjau, tik milijoną vardinių naujadarų, kurie tebe-egzistuoja. Rūkyti mesti? Visad verta.. pabandyti. Dienoraštis geras.
mes vieną klasiokę Jėzum vadinom, dėl ko tai nepamenu. Lipo man pudelis anskčiūau, dėl plaukų. dėl tų pačių plaukų kurį laiką Enšteinu vadino. ryža vadino ir dar vadina, dėl seno char plaukų spalvos žaidime. dažniausiai dabar girdimas - Ka. ištiesų tai sakydavo anksčiau viKA, bet galiausiai dingo tas pirmas skiemuo. o rūkyt bandė draugelis mest. nerūkė porą savaičių. vėliau klausiu "dar rūkai?". " teoriškai - ne".
ko tyčiojas, mažyle? ;> Trupis! Nebloga. Negirdėta, bent jau man, tik jei kilo nuo žodžio "Trupint", tai galiu pasakyti - nekokią ;>> prieblanda: na reikia, reikia jau mesti. Po biški. One small step for human... iš tos serijos :> RockPrincess: dėkui
Tai kad tu ir isvaizda i Zyda nesi.:> Paskutine mano pravarde Trupis.:> Po to kai per Kristes gimtadieni skrebucius (supjaustytus mazais kubeliais, kuriuos pateikia prie sriubos) valgiau su sakute ir peiliu. Priedo zinojo, ka man reiskia zodis Trupinti.:>>
Buvo įdomu skaityti, aš tai tokį vieną tavo bendravardi Jėzumi vadinu, tikrai, kaip Jėzus atrodo😘. Sėkmės bandant ištverti tas penkias dienas.
Mielas, nuoširdus toks dienoraštis 😃 Kaulas - gera pravardė. O dėl rūkymo, tai kaip toli mesi? atsargiai su radikalumais. kad jau paklausei dėl pravardžių, mane nuo ankstyvos paauglystės gatvės draugai vadindavo Kiki. O dabar dažniausiai esu tiesiog Kristin.