Oh, short on money, but long on time!

Woke up cold one tuesday,
I'm looking tired and feeling quite sick,
I felt like there was something missing in my day to day life,
So I quickly opened the wardrobe,
Pulled out some jeans and a T-Shirt that seemed clean,
Topped it off with a pair of old shoes,
That were ripped around the seams,
And I thought these shoes just don't suit me.



Keistas gyvenimas, keistas pavasaris. Kažkur many apsigyvenės siautulys niekaip nepaleidžia. Buvau pribridęs ir gana stipriai, atrodė, kad tai bus tik paprasčiausias žaidimas, savojo ego patenkinimas, bet... kai viskas prasidėjo darytis rimta, dingo visi juokai - pats prisivirinai, pats ir srėbk, kaip sakoma. Ačiū, kad pagaliau viskas eina į gerąją pusėje ir vėl galėsim ilsėtis ramybėje. O ko daugiau norėti? Laisvė... geras žodis, bet ar ištikrųjų suprantame jo prasmę? Daugelis, bent jau mano nuomonę, tikrai ne. Esame priklausomi kiekvieną mielą dieną nuo daugelio dalykų... kartais net nesusimastai kokį spaudimą jauti - daryk tą, daryk aną - žmogau, koks tavo reikalas? Tai kiekvieno pasirinkimas ką jis nori daryti, tai jo gyvenimas, kiekvienas turim skirtingus planus ir tikslus... Mokslai - ar dar rasime labiau užp*santį žodį? Viskas būtų gerai, darbui laiko atsirado, noro netrūkstą, poilsiui ir baliams, kaip visada žalia šviesa, netgi sportui paskutiniu metu skiriamas gan didelis dėmesys - kaip malonu buvo išbėgti ant žolės po tiek metų pertraukos į futbolo aikštelė eh. Tik prabudus kitą dieną mano vaikščiojimas atrodė kaip invalido, bet čia jau kitą opera. Taigi, grįžtant prie mokslo, labiausiai atsibodusios ir banaliausios temos, bet tiesog kažkas verčia parašyti, senai jau norėjau. Kodėl visuomenėje susidarius tokia nuomonė, jeigu žmogus neįstoja į aukštąją, neduok dievę prastą ir neperspektyvią specialybę - tai jis jau niekas, bevertė asmenybė, nes "ateityje" negalės susirasti gerai apmokamą darbą ir negyvens tradiciškai nuobodų gyvenimą? Pažiūrėkim. Kiekvienas moksleivis, abiturientas jaučia didelį spaudimą iš tėvų, artimųjų, kad ir ką sutiktum - dėdę, tetą, senelę, prosenelį ar dar bala žino ką, visų pirmieji klausimai - kaip mokslai, kur žadi stoti? Ir tie ilgai pamokslavimai... ir kaip gali tai neužp*sti. Kai paklausi kas antro, koks tavo gyvenimo tikslas ir žmogus atsako, kad gerai baigti mokyklą, gerai išlaikyti egzaminus, įstoti į supistą universitetą... čia yra tikslas? Marazmas, smegenų plovimas, gaila tiesog tokių žmonių. Pažiūrėjus, dabar vos ne 80% nori stotį į vadybą. Kur logika? Norit pasakyti tie 80% tikrai nori ir yra tinkami dirbti, būtent toje srityje? Nė velnio. Jeigu jo pašaukimas yra visai kitur, bet dėl kažkokio spaudimo pasirinko būtent šią specialybę. Gerai žmogui seksis, susiras tą gerai apmokamą darbą - kuriame praleis didžiają savo gyvenimo dalį, kad galėtų nusipirkti gerą mašiną, su kuria taipogo kiekviena dieną važiuos į tą mylimą darbą. Ars, kaip arklys nemėgstame darbe 11 mėnesių, kad vieną mėnesį galėtų išvažiuoti į egzotišką šalį? Čia gyvenimas...? Kiek dabar vaikščiojančių konkrečių pavyzdžių - netgi čia, šiuose bloguose jų pilną, verkšlenančių, kaip jiems sunku ir kaip juos užp*sa dabartinė darbo vieta... Būtų galima kalbėti ir kalbėti šią tema, bet kokia prasmė... Dėjau ant tų materialinių vertybių ir visos kapitalistinės visuomenės. DARYK TAI KĄ NORI DARYTI IR KAS TAU TEIKIĄ MALONUMĄ - šią taisyklę ir gyvenam. To norėčiau ir palinkėti visiems abiturientams ir ne tik, kurie taip bijo artėjančių egzaminų. O aš kaip tik labai norėčiau jau dabar paimti ir parašyti - koks skirtumas, kiek mokėsi tiek ir parašysi, tikrai negraušiu savęs dėl to, kad nesimokiau ar galėjau gauti daug geriau. Eh, o dar reiks trintis tam suole dar vienerius metus - tačiau šie metai jau galima drąsiai pasakyti - patys geriausi, patys vėjavaikiškiausi ir visokie kitokie... Kas jau kas, bet mokslai antram planiniame vaidmenyje. Nesinori baigti dienorasčio mokslų tematika, tad... pasidžiaukim pavasariniu gražiu vakaru bei nuotaikinga ir gera muzika - geros dienos ir geros likusios savaitės visiems.


Hey, I put some new shoes on,
And suddenly everything is right,
I said, hey, I put some new shoes on and everybody's smiling,
It so inviting,
Oh, short on money,
But long on time,
Slowly strolling in the sweet sunshine,
And I'm running late,
And I dont need an excuse,
'cause I'm wearing my brand new shoes.



Paolo Nutini - News Shoes

https://images.bite.lt/banga/files/content/200704/4625397a1a0ea.jpg

Komentarai

neruse

Jo, gerai sakai. Aš dažnai lygiai apie tą patį susimąstau. Kad gyvenam vien "iš reikalo" arba kad pasipuikuot prieš kitus... Kad įsigyti vieną ar kitą geresnį daiktą. Mano viena iš didžiausių ateities svajonių yra dirbti mylimą darba, į kurį kievieną dieną eičiau su šypsena veide. Tada juk ir lengviau kilti karjeros laiptais, kai domiesi, tampi geresniu specialistu. Bet kiek procentų žmonių dirba mėgiamą darbą? Šnipštas. Ir kodėl taip? Kodėl visuomenėje toks požiūris į neišsilavinusius? Kaip viską pakeist? Vienas žmogus juk negali. Telieka susitaikyt su tuo ir galvoti savo galvą. Ir daryti tai, kas tau patinka, kas tau prie širdies.

Arkangelas

Tavo dienoraščius tai visada paskaitau. Patinka man jie 😃