Paskutinė rugpjūčio savaitė.

Paskutinė rugpjūčio savaitė. Paskutinės vėjavaikiškos vasaros dienelės eina į pabaigą. Tai jaučiama tik išėjus pro laukines duris, padvelkia šalto vėjo gūsis. Rudeniškas oras. Paulius tyliai nusikeikia, kad nepasiimė striukės, žinoma, atgal grįžti pasiimti tingėjo, tai būdinga jo charakteriui. Šalimais ėjusi moteriškė išgirdusi keiksmažodžius, metė piktą žvilgsnį. Naiviai tikėdamasis nesušalti, sėdo į savo mamos prižiūrėta ir švarią "Renault Laguna", be didelių ceremonijų užsikūrė ir nurūko prie artimiausios parduotuvės (labiau panaši į vietinių frontų tašką). Jam čia patiko apsipirkinėti, nes čia nebūdavo eilių, pažįstamos pardavėjos ir visuomet rasdavo gyvybiškai reikalingų prekių t.y cigarečių ir alkoholio. Įprastai, padėjęs penkių litų monetą, paprašė paduoti "Marlboro" sidabrinį. Tai buvo jo mėgstamiausios cigaretės. Teko paskubėti ir viršyti leistiną greitį važiuojant miesto centre, nes jau vėlavo į susitikimą su mokyklos draugais, kuriais pradėjo bendrauti tik mokslo metų pabaigoje. Vėluoti jam buvo nebūdinga. Visi keturi jau laukė Pauliaus, tai pora panelių, kurios tik buvo baigusios darbą Nidoje ir norėjo pasipasakoti vasaros nuotykius, o kiti du, tokie patys durniaus voliotojai, kaip ir pagrindinis veikėjas. Paulius buvo šiek tiek pasimetęs, nes nežinojo, kaip pasisveikinti, nes vasaros pradžioje su viena iš šių panelė buvo užsimezgęs šioks toks trumpas "tarnybinis" romanas. Pasisveikino, apkabino, visi nusijuokė, tad po kol kas viskas gerai - nesijaučia jokių nuoskaudų. Ilgai negalvoję, visi patraukė "Senamiesčio" baro link. Tai buvo Pauliaus mėgstamiausias baras, jame jis jautėsi esąs savas, dažnai sutikdavo pažįstamų veidų, nes pagrinde, čia rinkdavosi ta pati fauna. Taipogi, ši vieta keldavo įvairių sentimentų, bet dabar ne apie tai, jis jau senai gyvena kitu laikotarpiu, tebūnie kas buvo. Ši vieta yra laikoma menininkų kiemeliu, o tai jam labai patiko, nes kažkurią prasme jis priskirdavo save prie jų. Kaip tikėtina, kiemelyje jau matomi pažįstami veidai, pasisveikinimai, įprastos banalios frazės "Kaip gyvenimas" ir panašiai. Penkių žmonių kompaniją visgi nusprendė pasirinkti staliuką esanti lauke, visgi dar švietė saulė ir nesinorėjo lysti į vidų, kaip vėliau paaiškės, tai nebuvo itin vykęs sprendimas. Visi juokėsi pasakodami smagius vasaros nuotykius, kurjoziškas situacijas, prisimindami tam tikrus įvykius. Paulius vis neatsistebėjo žiūrėdamas į merginas, ką tik grįžusias iš kurorto, kurios tartum buvo visai kitos, negu pažino. Kaip kartais gyvenimas greitai pakeičia žmogų, prisiminė jas, kai dar ką tik mokyklos suole buvo pirmūnės, pareigingos moksleivės, sunkiai galėdavai įsivaizduoti su taure ir cigaretė rankose, nors reikia pripažinti, jos nebuvo mokslo aukos, labai bendraujančios asmenybės, bet po beveik trijų mėnesių praleistų kurorte, kur išvien baliai vienas po kito, žmogus pasikeičia greitai. Jos rūkė beveik neatsilkdamos nuo Pauliaus, kuris reikia pripažinti, tai daro jau tikrai ne pirmus metus, bet jam tai patinka ir jis negalėjo to nedaryti. Ir malonus jam buvo ne tabako skonis, o pats procesas, būsena, kai sėdi ne vienas, bet vienišas, tada gali pūsti dūmus, kurie sudaro savotišką uždangą, pro kurią kiti žmonės nepastebi to vienišumo jausmo. Paulius užgesino cigaretę ir užsižiūrėjo į vartus, pro kuriuos buvo galima matyti ateinančius lankytojus. Šiandien jis laukė, nes turėjo vilties išvysti žmogų, nors net nežinojo ar jis čia lankosi, bet nujautė tai. Pastebėjo artėjančius žmonių siluetus, tai buvo nemenka moteriška kompanija. Tuo metu staigo toje kompanijoje jis pastebėjo savo simpatiją, ją nesunku buvo atpažinti, nes vilkėjo ryškią aprangą. Mielai pamojavęs jai, sulaukė tokio paties atsako, tik nusivylė, nes merginu kompanija pasirinko eiti į vidų. Tai buvo protingesnis sprendimas, nes lauke jau darėsi velniškai šaltą. Vienintelė kompanijos paguoda buvo karšta arbata arba balta kava, kurios šildė, bet nepakankamai, kad neimtų drebulys, bet Pauliui, tai nebebuvo aktualu, jis jau laukė, kada galės pasišnekėti su savo simpatija... galvojo apie Ją, aplinka paliko neįdomi.


[c]p.s: kas nesuprato, visi įvykiai yra paremti realiais faktais, jei rimčiau, tai tiesog mano eilinės dienos istoriją... nežinau, kodėl norėjau ją perteikti būtent taip... eksperimentas, kurio rezultato net neįsivaizduoju. Po publikacijos mėginsiu perskaityti. Gerų paskutinių vasaros akimirkų ir stiprybės rudeniui.[/c]

Klausau: Stereophonics - maybe tomorrow

https://images.bite.lt/banga/files/content/200708/46d6112b84b1d.jpg

Komentarai

k_b

Norėjosi nutraukti pačioje kulminacijoje, kad kiltų įvairių minčių... o tikroji tam priežastis buvo tame, kad taip ir nieko įdomaus neįvyko... deja.... gaila : pasikartosiu, dar karą malonu girdėti, kad kažkam patinka skaityti, nuoširdžiai džiaugiuosi. big (hug) visiems. Beje, dekui, kad pasakei del citatos, kazkodel visada galvoje, kad rasoma [c], nes kitur butent taip ir yra, cia pasirodo kitaip. Dabar jau zinosiu :>

hekla

tikrai,sudomino;} o dar rasei apie sirdziai mielas vietas tai isvis susilydziau😘

Drugelka_smile

Ten reikėjo rašyt ne [c], o [/-quote] jei norėjai kaip citata padaryti. (: O taip tai skaičiau ir gniaužė kvapą, iš tikrųjų įtraukė. Ir tikėjausi pabaigoje kažko wow.! O taip ir nutrūko. ;> Taip, šiandien paskutinis toks geras vakaras nusimato man. O tada sudie ir laba diena paskutiniams mokslo metams. Stiprybės ir tau ;}