She was seventeen and she was far from in-between

It was 1989, my thoughts were short my hair was long
Caught somewhere between a boy and man
She was seventeen and she was far from in-between
It was summertime in Northern Michigan

Splashing through the sand bar
Talking by the campfire
It's the simple things in life, like when and where
We didn't have no internet
But man I never will forget
The way the moonlight shined upon her hair



"Iš mūsų niekada negali būti poros", bet likimas mėgsta iškrėsti savų pokštų ir tokių pokštų, turbūt, kad niekas negalėjo patikėti. Draugai kartais patys to nežinodami gali būti per daug taiklūs spėjant ateitį ar tam tikrus dalykus. Galbūt iš šono geriau pastebima? Nebesvarbu. Dabar jau tik su nostalgija gali prisiminti visas pavasario/vasaros kelionės, pasisedėjimus ir.. niekaip negalėtum prisiminti konkrečiai ką, kurį savaitgalį veikiai, nes tiek įvykių ir emocijų, tiesiog per daug. O šiandien prasideda naujas gyvenimas, kardinaliai. Tiek aplinka, tiek jo būdu, tiek tavo statusas. Kovoji jau tik už save ir esi atsakingas už savo pečius. Kaip šiandien vienoje iš eilinių Londono gatvių kebabinių bendraujant su padavėja iš Rusijos pasakiau "It was a big step and, of course, hard one". O visgi sunku visais aspektais kokiais tik įmamoma. Artimiausi žino, dėl ko liūdniausia ir einant pro apsaugos aparatus į oro uosto laukiamąjį atvirai sakant kaupėsi ašaros. Niekada negalvojau, kad gali būti taip sunku palikti. Turbūt gerai, kad dabar n įvairios veiklos, kad neateina liūdesys, nekankina mintys, prisiminimai, tiesiog tam nelieka laiko. Žiūrėsim, ar gailėsiuos padaręs šį žingsnį ar ne. Iš tikro, gyvenant, taip laikas greitai dar niekada nebuvo prabėgęs, ypač šie pusę metų. Be abejonės tai bus mano metai. Dabar laikas imti maksimumą, motyvacijos tiek daug kiek dar jos nėra buvę, o tada lauks "šviesus rytojus" hah. Tiesa, reiktų paminėti ir apie savo išleistuves - nebuvo jos tobulos, deja, ir negalėjo būti, nes sunku/liūdna buvo matyti žmonės su kuriais praleidai tiek laiko, o dabar teks tai daryti labai retai. Iki vidurnakčio buvo paėmus ekstazę, kai išgirsdavai per vietinę radiją sveikinimus ir palinkėjimus pasiunčiat gerą muziką. Neapibūdinsi žodžiais tų visų pojūčių. Ir apskritai, kiek čia galima seilėtis, ne tokie žmonės, kad neišgyventume, žinai gi. Pakelsiu Jack`o taurę už visus.

London.
London?
London.
London?
You know: fish, chips, cup 'o tea, bad food, worse weather, Mary fucking Poppins... LONDON.


And we were trying different things
We were smoking funny things
Making love out by the lake to our favorite song
Sipping whiskey out the bottle, not thinking 'bout tomorrow
Singing Sweet home Alabama all summer long
Singing Sweet home Alabama all summer long

Now nothing seems as strange as when the leaves began to change
Or how we thought those days would never end
Sometimes I'll hear that song and I'll start to sing along
And think man I'd love to see that girl again


https://images.bite.lt/banga/files/content/200808/48a201b454769.jpg

Komentarai

k_b

Drugelka_smile: daug kam aš minėjau.. dabar jau supranti, kad klydai ;> dėkui ;> jums irgi studijuojant tėvynėje, irgi gyvenimas keisis kardinaliai.

Drugelka_smile

Nežinau ar pameni, bet kažkada aš Tau sakiau/rašiau po dienoraščiu, jog žiūrėk, kad nebūtų liūdna išvažiuoti. O tada pamenu, kaip užtikrintai kalbėjai. Matai, kaip gyvenimas gali pasisukti per pusę metų. Aš gerbiu, vien todėl, kad nepametei savo tikslo, svajonės ar kaip čia pavadinus. Didžiausios sėkmės.

philia

sekmės Tau visame kame.Respects.