Who cares...? juokingai įdomus dialogas...

O viskas prasidėjo taip: penktadienis, nieko įdomaus, pilni namai giminių, žiūrių tėvas nepatenkintas ir norėtų dingti ir kaip tik paskambina draugai - gal nori į Platelius? Kurgi aš atsisakysiu! Tėvas nesispyrioja ir mes jau kely. Jau vietoje, tėvas grįžta namo, linksmybės prasideda. Jau šeštadienis, beveik bemiegė naktis, pagaliau namuose, greitai po dušų, apsirengiam ir bėgam pas draugą į gimtadienį, tėvai skersi žiūri, nes atrodžiau tikrai negeriausioje formoje. Klausia kada grįšiu? Na iki trijų turėčiau spėti... po teisybėi grįžom puse šėšių, bet ai... gyvenam kartą, gera nuotaika ir tikrai nulis emocijų. Užteks liūdėti, nėra artimo žmogaus, tai bent pašvesiu, kaip žmogus. Atsibodo namai, atsibodo miestas, reikėjo atitrūkti nuo viso to, atsidurti gamtoje... ir ačiū dievui, kad tai padariau, nes iš tikrųjų dabar jaučiuosi jau kaip žmogus ir nuotaika pagaliau atsirado, bei noras dirbti...

Eiliniai pašnekesiai naktį per IRC su draugais, vienas pasakė, kad ruošiasi važiuoti į užsienio stovyklą Slovakijoje nuo Rugpjūčio 4, plem pagalvojau, kodėl ir man neišlėkus? Tėvai kvietė į Turkiją, tai bent už tuos pinigus geriau nuvažiuosi ten, o ten tai rojus, kainos mažos, uh daug kas pasakojo apie ją. Bandom laimė, einam pas motin, prašyt pinigų kelionei... o tada ir apturėjom juokingą dialogą, uh reiktų pamatyt:

- Mama, o kada jūs planuojat išvažiuot į Turkiją? [ atseit nepričiom čia buvo.. ]
- Kaip suprast tokius klausimus? Jau kažką organizuoji? Vieno tavęs tikrai nepaliksim.
- [ nusikeikiam mintyse ] Ne, baik juokus, aš ne dėl to... matai draugas važiuoja į užsienio stovyklą panašiom dienom, tai galėčiau ir aš su juo važiuot, jei nepasitikit manęs vieno palikti...
- Ką? Čia visas dienas baliavoji, dar nori ir tenai gėda užtraukti? Ten policija tuoj pat suims, o ką mums po to daryti? (supraskit mano tėvams jau nemažai metų, truputėl pasenę..)
- Na ką čia nusišneki.. ten bus normali stovyklą viskas, o apie kokius čia baliavojimus kalbi, nieko ten nebus...
- Kaip tai nebus? Čia grįžti velniai žino kada, kitą dieną besveikatos, pusę šėšių ryto tokiu kvapu!.. bla bla bla...
- Aj, nu nepradėk, išvis pievas šneki. Gi ten ne to važiuojam.. ir apskritai ten buvo gero draugo gimtadienis, bei 2 paras nemiegojęs...

<...> [ čia jau prasidėjo apie kainas, kas kur kaip kada... ]

- O su kuom ten važiuosi?
- Na su geru draugu, iš mūsų mokyklos, na čia toks V.G, ten iš plytinės...
- Tai čia gal tas pats kur jo gimtadienį šventėt?
- [ vėlgi nusikeikiam, iš kur ji žino.. ] Na taip...
- Su tokiu pačiu dar važiuoti nori, o ką jam tėvai pinigų duoda, net jei ir taip elgiasi?

<...>

- Ryt pakalbesim dar del šito.
- Visvien Mam, didelio pasirinkimo neturit, nes su jumis tikrai nevažiuosiu.
- Gerai jau gerai...



Tokią jau ta niekam neįdomi istorija, bet eh, who cares? Pagal nuotaiką šiandien ir prisiminams labai tinka:
Išjunk šviesa - Myliu tave ir Išjunk šviesa - gyventi gera

Butelis šnapso, prie stalo draugai...
Geriam degtine, o mes kaip velniai...
Ir širdyse mylėti trokštam...
Metai prabėgo, prabėgs dar keli...
Mes vėliai sedėsim viens kito arti...
Šoksim dainuosim, merginas mylėsim...
[Myliu tave]


Paimu aš gitarą, išeinu į kiemą
Sutinku čia draugą, sako gal po vieną?
Juk aš nepijokas, bet dienų gi būna
Kai norisi išgerti, atgaivinti kūna...
[Gyventi gera]


https://images.bite.lt/banga/files/content/200607/44b573613e818.jpg

Komentarai