KūrybaEilėraštis
Kai naktį sėlina mirtis
Nuo noro susitikt su naktimi man akys merkias.
Ir trukdo miegas vėl aiškiai man mąstyt..
Kodėl kas vakarą taip pasiilgstu aš tamsos?
O gėlės miegančios vis tyliai verkia?
Užmerkiu vos akis, paskęstu sapnuose,
Tiek paslaptingų vaizdinių vis sukasi ratu..
kiek daug vilčių vis auga mintyse..
O sapnuose jos saldų sapną saugo..!
Tiek daug žvaigždžių danguj žibėjo.
Miegojo visos jos beribėje tamsoj...
Jos saldu sapną man žadėjo..
Ir skendo šaltoje nakties vėsoj..
Norėjau aš paliest mėnulio tylą,
Pasiklausyt kaip šneka ši naktis..
Bet pajutau. tamsa vis dyla.
Net nejaučiau kaip artinos mirtis..
Nutilo viskas net naktį nebešnekėjo,
Nei gėlės neverkė, neliejo ašarų skaidrių..
Bet vis mana širdis švelniai kuždėjo..
Neverta mirti dėl tuščių vilčių..
Komentarai
Gražu ir net per daug gražu....Nuostabus.Sužavėtas....Deši mt balų.....
achiuzz..uzh savo nuomone man kritika irgi liabaj svarbi..
pabaigos isvada teisinga, o buna zmoniu kurie del pacios idejos mirsta,bet pats eilius nezinau..biski sumises