KūrybaEilėraštis
Sielos sargas..
Apsupta raudonai degančių ugnių, sparnais pakylu.
Širdis vis spurda nuo skrydžio atgaivos.
O kaip norėčiau aš nutūpt prie tavo lango,
Ir žiūrėt į tavo miegantį pasaulį kol pabos!
Naktiniai miestai nusidažę sidabru vis kužda:
-Kodėl kasnakt pas jį skrendi?,-
Bet mano sielai niekas neberūpi,
Tik sužinot kur tu esi.
Kiekvieną naktį beldžiuosi į tavo sapną.
Parklupus kruvinais sparnais vis laukiu pagalbos iš dangaus,
Bet tu tik vienas šitaip moki.
Gal tavojo rūpesčio jau niekas neuždraus?
Paguosk, priglausk ir apkabink.
Sugyja žaizdos lyg niekada jų ir nebūtų buvę.
Į beribę erdvę mane tu panardink,
Gal joje pajusiu tai, ką reiškia jaustis žuvus?
Kaip degina liepsna kurią jaučiu!
Užlieja kūną begaliniu, nenumaldomu skausmu.
Bet tu šalia man nieko nenutiks!
Tik niekur neik pabūki apkabinęs..!
Komentarai
Pastebėjau ,kad tik antrą kartą skaitydamas, suprantu kokie faini tavo eilėraščiai.....Viena iš geriausių mano eiliuotojų esi tikrai...Dešimt balų....
Na, man tai tikrai patiko..
is tikro labaj vertinu visu jusu nuomone, kad ir kokia ji butu
... dziaukites gera mano nuotaika, o daugiau patys sukite smegenys kodel taip, o ne kitaip ...
patiko
Labai grazu