norėjau pakelti gyvenimo aš naštą
bet pamačiau beribį kraštą
beribę jūrą
ir jos bangas
pamačiau ten žmogų skęstant
ir jo rankas
girdėjau aidą ir šūksnius
bet vistiek ėjau palei numintus takus
abejingose akyse atsispindėjo jūra
ir jos auka
galvojau kad greičiau nuskęstų
ir bus gana
daugiau nebeslėgs jo bėdos
daugiau nebebus klaidų
numirs ir daugiau nebereiks
eit gyvenimo keliu
tačiau vis bandė išsigelbėt
mosavo rankom jis
bet jūra pašėlo
ir nuskendo jo širdis.

Komentarai