Na siaip...
Kažkaip keista, bet nieko. Aš suprantu. Pradedu priprasti. Ir net kartais manausi esanti viso šito gremėzdiško žaidimo dalis. Ir man sekasi. Kartais užsiplepu su savimi, ir niekas negali manęs nuo savęs atitraukti. Mudvi taip maloniai samprotaujame. Na va, ir vėl. Aš tik einu einu, renku pakelėse benamius šunis, ir maitinu juos iki pamišimo kruvinomis rankomis. Kokie žvėris. Gyvuliai. Pasakiškas grožis. Sninga sausainių formos snaigėmis. Šiandien skaniau nei vakar.
Retai aš jau bemoku pasisakyti, tik skėsčioju savo sustabarėjusiom rankom, ir ošiu.
Komentarai
'Pasakiškas grožis. Sninga sausainių formos snaigėmis. Šiandien skaniau nei vakar.' Kaip norėčiau tai išvysti.*