Ir visgi as saves nekenciu... Nekenciu to prakeikto NEtobulumo, tu AISKIAI matomu trukumu, to pasaulio, kuris manim visai nesirupina ir ironisko zmoniu poziurio i gyvenima! Nekenciu tos saules, kurios arba visiskai nebuna arba buna gerokai per DAUG... Nekenciu mokyklos, nes bijau is jos iseiti KAZKUR! Nekenciu sapnu, kurie parodo, kad realybe beviltiskai tuscia ir kad zmones perdetai naivus. Nekenciu ir fantazijos, kuri persekioja mane kaip svetimkunis, bet tik kai noriu sviesiom spalvom nuspalvinti savo negriztamai suzalota gyvenima, ji mane palieka... Nekenciu dainu, kurios mane pravirkdo, filmu, kurie baigiasi "gyveno ilgai ir laimingai" ir negincijamo zmoniu egoizmo siuos dalykus kuriant... Nekenciu gimimo, nes tai reiskia dar viena mirti... Nekenciu meiles, nes kadanors visa tai baigiasi... Nekenciu savo nesveikai nekenciamo poziurio i neapykanta ir dziaugiuosi, kad nepakenciamai visa tai MYLIU!!!
[cit: Zmogu gerbiame del jo privalumu, o mylime uz trukumus]
|
Komentarai
Cia ne mano mintis, todel ir isskyriau bet kas pasake, tai nzn tiksliai O seip... Niekada nebuvau taip stipriai isimylejusi, kad nematyciau (akivaizdziai matomu) trukumu Beto, mylintis zmogu kogero ju NENORI matyti, todel ir nemato p
pažįstama būsena, nors aš dažniau stengiuosi sakyti 'myliu'. Myliu tuos trūkumus žmoguje, kurie tik paryškina jo žmogiškumą. O tobulumas tik paverčia žmogų robotu, kuris viską daro idealiai tiksliai ir nepaprastai nuobodžiai nuspėjamai... šiaip man irgi nepatinka šis pasaulis, gyvenimiškos problemos, žmogaus abejingumas, išdavystė, ironiškumas, tas netobulas gyvenimas... Gaila tik, kad vienintelė alternatyva gyvenimui man irgi nepatinka...
savo meiles objekte zmogus nemato trukumu. visi trukumai virsta privalumais. nemanai?
Nekenciu Nokia 3310
Paskutinė eilutė kažkur girdėta, ar bent kažką panašaus esu skaitęs. Man ta eilutė patiko. O šiaip čia tikriausiai daug kam taip būna. Tiesiog tu dabar mastai taip, praeis truputį laiko mastysi kitaip. Blogiausia yra galvoti kaip viskas blogai ir nieko nedaryti. Galima nieko nedaryti ir galvoti kaip viskas gerai. Tai lengviau.