
Dar ilgai...
Pati gražiausia Marijono Mikutavičiaus daina yra „Aš miręs“. Būtų nuostabu, jei jis būtų pats ją parašęs.
Kiek kartų dar aš nulėksiu nuo skardžio,
Kol nustosiu nepaisyt kelio ženklų.
Kiek kart dar užnuodyto vandens atsigersiu,
Kol delnus sumerksiu tenai, kur švaru.
Kiek kartų dar reiks man pirštus susipjaustyt,
Kol peilį išmoksiu tiksliai įsmeigt.
Kiek kartų dar aš atsibusiu su moterim
Kol rytą pakilęs paklausiu: "Kur kava?"
Ir nenorėsiu išeit, et nepataiko ten,
Kur gerai mano keliai.
Aš savo noru elektrinėj kėdėj
Mmmm kaip gera butu dabar tyliai numirti,
Kol nieko neturiu, nieko nepaliksiu..
Mano laikrodžiai visai lėtai vis tik tik tik tik tik tiksi...
Pr.
Nuleidžiu rankas, aš krentu žemyn..
mano veidas į žemę smenga gilyn..dar giliau ir aš jau..
miręs..miręs..
žole suleis..šaknis į akis..
lauko akmuo ant krūtinės nukris..
prie lauko akmens, žmonės ugnį kūrens..
dar ilgai nesiskirstys pakolei sutems..
kaip gaila..kaip gaila, kad manęs ten nėra..
nes aš miręs..aš miręs...
Kiek kartų dar priešus per pečius apkabinsiu,
Kol draugui paliksiu nuo buto raktus.
Kiek kartų dar aš mirtinai pasigersiu,
Kol pareisiu neklysdamas atgal į namus.
Bet nepataiko ten, kur gerai mano keliai.
Aš savo noru elektrinėj kėdėj.
Mmm kaip gera būtų dabar tyliai numirti,
Kol nieko neturiu, nieko nepaliksiu...
Mano laikrodžiai visai lėtai vis tik tik tik tik tik tiksi..
Pr.
Nuleidžiu rankas, aš krentu žemyn..
mano veidas į žemę smenga gilyn..dar giliau ir aš jau..
miręs..miręs..
žole suleis..šaknis į akis..
lauko akmuo ant krūtinės nukris..
prie lauko akmens, žmonės ugnį kūrens..
dar ilgai nesiskirstys pakolei sutems..
kaip gaila..kaip gaila, kad manęs ten nėra..
nes aš miręs..aš miręs...nes aš miręs...
nes aš miręs...nes aš miręs..
Nuleidžiu rankas...

Dar ilgai sėdėsiu ant ne savo kėdės nugara į duris... Dar ilgai žvelgsiu per langą savo akimis... Dar ilgai lauksiu ir svajosiu... Dar ilgai tikėsiu ir pasitikėsiu... Dar ilgai tylėsiu ir viduje rėksiu... Dar ilgai taikysiuos ir susitaikysiu... Dar ilgai dėkosiu ir keiksiu... Dar ilgai šypsosiuos ir verksiu... Dar ilgai klausysiuos ir linguosiu... Dar ilgai laikysiu ir nepaleisiu... Dar ilgai laikysiuos ir nepasileisiu... Tiesiog dar be proto ilgai... Dar ilgai skaičiuosiu sekundes, minutes, valandas, paras, savaites, mėnesius, metus...
Tiesiog dar daug kartų medžių lapai kris, o pavasarį medžių pumpurai vėl sprogs...
Dar dabar stingsta akys ašarose nuo tos minties... Jau nebedaug teliko, vos kelios dienos ir aš vėl pabandysiu...
Alina Orlova tiesa dainuoja savo kūrinyje „Nesvarbu“. Ši panelytė tiesą sako, jog visiškai yra nesvarbu mokykla, mirtis, blogi pažymiai. Sutinku su ja, jog ne čia yra visa esmė... O kur ji? Tik neklauskit manęs to. Man juk tik devyniolika...
Jau daugiau kaip puse metų negalėjau paimti į burną marinuoto agurko su majonezu... Bet dabar vėl sėdžiu ir valgau juos ir majonezas nebeatrodo toks šlykštus kaip seniau...


Komentarai
Dar kelios dienos ir mes būsime šalia. Dar kelios dienos ir Šeima bus aplink tave. Dar kelios dienos ir nereikės daugiau bijoti. Dar kelios dienos ir mes tikrai gyvensim. Čia ne pažadai, čia realybė. Čia tiesa, o ne melas. Čia rimtis, o ne būtinybė. Visada....
geras gabalas o as maniau kad cia jo paties kutyba
Vakar per M-1 grojo ši daina, ir aš pagalvojau, jog tai tikrai pati gražiausia jo atliekama daina.
manau del dar ilga ilgai....juk gyveni ir ieskai savo prasmiu ir tiesu kuriomis tiki
Nemanau,kad posakis: „Koks pirmadienis, tai tokia ir bus savaitė...“ yra teisingas,nereikia tiketi liaudies ismintimi,geriau paciai pabandyti sutvarkyti likusias sesias savaites dienas taip,kaip to nori. Visus sakinius,kuriuos pradejai zodziais "dar ilgai" versi realybe visa savo gyvenima ir niekur nuo to nepabegsi...
Deja, man sake, kad ne...