
Jeronimo...
Šiame beprotybės, informacinių technologijų ir malonumų pasaulyje gyvena mažas nykštukas. Jo vardas yra Jeronimo. Ne Jeronimas, o reikia tarti Džeronimo, kaip meilė… Jis senesnis net už patį Jėzų Kristų. Bet tik nepagalvokit, kad jis atrodo labai senai. Nors ir jis palyginus su mumis yra labai žemo ūgio, bet kaip nykštukas jis yra labai aukštas ir gražus. Jo akys kaip angliukai, plaukai juodi juodi, nors tiesa sakant plaukų spalvą jis dažnai keičia. Šiaip vaikinukas yra iš stuomens ir iš liemens. Jis kaip koks Kalnietis, tik jis nekapoja niekam galvų. Jo išmintis glūdi širdyje…
Jeronimo gyvenimas kaip Žalioji mylia, tik ji labai išsišakojusi ir nenuspėjama… Jo Žaliosios mylios tikslas yra surasti savo namus, tikruosius namus. Tad taip ir klaidžioja jis ieškodamas jų. Kaip jau supratote Jeronimo yra nemirtingas, tad nelabai yra vilties jam susirasti tikruosius namus. Tikrieji namai jam būtų tik ta vieta, kur galėtų visą savo širdį palikti, kur kiekvieną kart rastų savo mylimus artimuosius, bet deja jis neranda tokių širdžių, kurios plaktų amžinai, kaip ir jo…
Nepaisant visko, jis sutiko, pažinojo, bendravo su labai daug nuostabių žmonių. Jo draugai buvo nuo paprasčiausios elgetos iki Popiežiaus… Na, Jeronimo akys labai daug matė, o širdis labai daug jautė…
Žinau… Jūs pasakysit, kad kalbu pasakas ir panašiai. Bet norit tikėkit norit ne, bet tas stebuklingasis nykštukas gyvena mano namuose. Jis dar nedrąsiai vaikštinėja po mano namus, bet aš kiekvieną kart atidariusi savo spintą pajaučiu jo dvasią, jo šilumą… Aš jaučiu, kad vieną dieną man jis pagros gitara arba savo lūpine armonikėle…
Dievinu miniatiūrinį pasaulėlį…

Nuostabu ką gali vienas žmogus padaryti dėl kito…
https://i2.photobucket.com/album...day/m yheart.jpg
Vakar mintyse nufotografavau daugybę nuostabių vaizdų…
~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~
Leidžiasi saulė mano širdy... Dabar tikrai jaučiuosi kaip nuplyšęs atvirukas nuo dovanų maišelio...

Komentarai
Taip,saunu
> Šaunu tada...
As tik sakau taip,kaip man atrodo,paprasciausiai vertinu gera,idomia,grazia ir mane zavincia kuryba,o man tavoji pasirode kaip tik tokia,tad taip ir parasiau
> Na, ka tu... Mes abi meniškos sielos ir tiek... Tik vienos rašymas stipresnė pusė, kitos kitkas ir tiek...
Kaukutis rašė: > Palyginus aš prieš Aušrą esu labai mažytė mažytė... Bet vis vien ačiū.
> Palyginus aš prieš Aušrą esu labai mažytė mažytė... Bet vis vien ačiū.
Abi seses mokat taip pat nuostabiai rasyti ir taip pat nuostabiai svajoti ir tiketi tuo,ka rasot... Tikiuosi,kad viena diena tavo Jaronimo drasiai vaikscios po tavo namus...
ech.. aš šiandien visą dieną nuolat klausausi dainos apie rojų[i/].. ech.. panašu..
> Tiesiog to labai noreti ir stipriai tuo tiketi...
kaip miela... kazin ka reikia daryti kad jeronimo atsirastu ir mano namuose..? tada turbut spintos niekada neuzdaryciau...
man irgi reikia Jeronimo kuris spintoj gyventu