Ištirpęs saldainis pakartas ant medžio šakos. Tiksliau ant drebulės šakos. Tiksliau kabo tik saldainio popieriukas, o visas saldainis išsilydęs ant visai neseniai sudygusios žalios žolytės. Galbūt tai karamelė..? Taip! Tai karamelė! Kabantis popierėlis yra blizgantis sidabru, vietomis matosi nusitrynę spalvoti piešinėliai. Tai lyg ir karvutės. Taip! Tai Karvutė! Tai vienas nuostabiausių saldainių. Tai buvo vienas skaniausių saldainių. Jis visuomet maloniai glosto, kutena gerklę, tarsi saujoje dūzgiančios bitės. Oij, atsiprašau! Glostydavo, kutendavo gerklę... Po drebule laksto užsiėmę už galvų maži sausaininiai žmogeliukai. Tiksliau meduoliniai žmogeliukai, su spalvotu glaju. Kuris tiksliau jau irgi tirpsta, nes saulė savo šilkiniais spinduliais kepina kaip niekad. Ir vos tik ponas vėjas papučia ir sučežina kabantį vienišą popierėlį, tai meduoliniai žmogeliukai sustoja ir pažvelgia į viršų. Nurimsta ir stengiasi atrodyti ramūs, stengiasi suteikti stiprybės vienišam popierėliui...
Na gerai, tai pasaka apie krosnį, kurioje kepė Kalėdiniai meduoliniai žmogeliukai ir kaip netyčia į krosnį įkrito nuo Kalėdinės eglutės nukabintas saldainis... Tai tik pradžia mano pasakos, kurią paseksiu dulkei už mano lovos... Tik ji viena ją supras...
Kai triukšmas virsta tyla
Geriu rasą iš tavo delnų
Kai sniegą skandina tamsa
Nedrąsiai pakylu ir išeinu
pr.
Negrįšiu. Kaip žmonės negrįžta
Kaip triukšmas rūke vandeniu virsta
Išeisiu. Kaip žmonės išeina
Kaip garsas palieka pamirštą dainą
Kartais, kai noriu sudegt
Man neleidžia tavo dangus
Kartais, kai noriu kalbėt
Žodžius nuplauna lietus
Pajausk – Negrįšiu...

|
Komentarai
kazkaip tokie nusisvajojimai bet ...hmmm..net gaila pasidaro karvutes o daina nuostadi
mm Jieva - Raudoni Vakarai.. primena ziema..ir draugus
blyn, net įsijungiau Jievos dainas.. jėga.
krosnyje*
> Kas tau čia mielo, kad saldainis pasikorė, ar iškepė kronyje, kai tuo tarpu aš galėjau jį suvalgyti...
> Pajausk - Negrįšiu... Gi parašiau...
kokia cia daina?
kaip miela dabar karvutes uzsinorejau