
Savaitė ir daugiau...

Tiesiog Annie Lenox – Why…
How many times do I have to try to tell you
That I'm sorry for the things I've done
But when I start to try to tell you
That's when you have to tell me
Hey...this kind of trouble's only just begun
I tell myself too many times
Why don't you ever learn to keep your big mouth shut
That's why it hurts so bad to hear the words
That keep on falling from your mouth
Falling from your mouth
Falling from your mouth
Tell me...
Why
Why
I may be mad
I may be blind
I may be viciously unkind
But I can still read what you're thinking
And I've heard it said too many times
That you'd be better off
Besides...
Why can't you see this boat is sinking
(This boat is sinking this boat is sinking)
Let's go down to the water's edge
And we can cast away those doubts
Some things are better left unsaid
But they still turn me inside out
Turning inside out turning inside out
Tell me...
Why
Tell me...
Why
This is the book I never read
These are the words I never said
This is the path I'll never tread
These are the dreams I'll dream instead
This is the joy that's seldom spread
These are the tears...
The tears we shed
This is the fear
This is the dread
These are the contents of my head
And these are the years that we have spent
And this is what they represent
And this is how I feel
Do you know how I feel?
'Cause I don't think you know how I feel
I don't think you know what I feel
I don't think you know what I feel
You don't know what I feel
Man kartais atrodo, jog dienos bėga lekia, bet iš tikrųjų laikas yra visada toks pat. Jis nei greitas, nei lėtas. Laikas yra laikas ir jis visada buvo, yra ir bus toks pat. Bet vis vien aš jau susimaišiau. Kartais nebežinau kokia diena, kelinta valanda... Nors gal ir taip geriau. Pasimirštu, užsimirštu, o gal tiesiog atitolstu ir kuo mažiau tuo geriau. Na, bent jau man taip atrodo, kad žinau kas yra kas, kuom galiu pasitikėti ir kuom ne. Tik šiaip būtų neblogai, kad niekas to nepriimtų asmeniškai, nes su niekuo to nenoriu aiškintis. Svarbiausia, kad pati žinau, o kiti... Na, nebent pati norėčiau pasisakyti kam nors, bet gal ne... Aš pagalvojau, jei galėčiau laiką pasukti atgal, tai atsiimčiau vienokius ar kitokius žodžius, kad ir pavyzdžiui žodį MYLIU, juo nebesišvaistysiu...
Tiesiog šiomis dienomis labai daug galvoju ir supratau, kad gal ir vėl pavargau, bet tik ne taip, o tiesiog kitaip.
Jau kuris laikas galvoje vis sukas jau senokai begirdėtos dainos, bet vis dar labai karštai mylimos. Ir šiaip jau manau, kad man jos visada bus gražios. ^_^
Aną dieną peržiūrinėdama svetimas senas ir nebereikalingas knygas aptikau dienoraštį. Dienoraštis yra trumpas ir vos tik trijų dienų, bet sužinojau tiek daug ir kartu nieko... Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad taip šis žmogus gali jaustis, bent jau galėjo...









Rožės jau suvyto. Vazoje jas pakeitė kitos lelijos. Ir kiek jau daug laiko bedaužyčiau alkūnes, kuo toliau, tuo labiau vis įsitikinau, kad tai ne prietaras, o paprasčiausiai žioplumas. Norėjau pasimerkti baltų kaip sniegas ramunių puokštę, bet neturiu. Juk ir lelijos nuostabios gėlės ir nesvarbu, kad jos geltonos... Ane? Nors nesvarbu...

Tokią akimirką norėčiau pakartoti, bet tik akimirką. Tik akimirką, viso vakaro man nereikia...

Komentarai
wajehh... kokios grazhios to lialiaus nuotraukeetes... mhgm... mieLLa...