aš vis dar gyvenu vakarykšte diena.. net pati nesuprantu kodėl taip viską sureikšminau.. man tai dažniausiai nebūdinga... dažniausiai, bet ne šįkart...
nuo vakar vakaro iki pat dabar mano šypsena iš lūpų, ar iš samonės, pasamonės ir t.t. , dar nebuvo dingus... vakar man buvo prailgintas gyvenimas, vakar man buvo padovanota šypsena.. pati, pati brangiausia dovana, kurią galima padovanoti... šypsena.. o jaa...
taip.. viskas buvo labai gražu... bet va dabar atsisėdau prie pc pirmąkart per porą dienų ir toks keistas liūdesys apėmė kūną... tikslios priežasties įvardint kaip ir negaliu. bet.... bet ją numanau...
pamačiau šiandienos datą ir supratau, kad išties laikais labai greitai bėga...{ir dar pagalvojau, kad esu laimingas žmogus nes visiškai nenusimanau laike } nė nemirktelėjau prabėgo pusmetis... mirktelsi praeis ir metai.. (fui.. nekenčiu to, kad laikas turi kojas... ir dar tokias greitas.. labai labai greitas...)
o poto... o poto bus taip kaip ir būti privalo... kažkas žengs tolyn, kažkas liks stovėti čia pat.. [arba sedėti prie miško ūkio ar vaistinės apsikabinus sulčių pokelį (ar kiss'o pulmanėlį )...]
ech.. bet ką čia, yra kaip yra ir kad ir kaip būtų gyvenimas vistiek gražus ir gyventi vistiek gera..
-----------------------------------
žmonės, pasiilgau tų kurių jau namačiau ilgą laiką... bet viskas.. liko paskutinės dienos ir vėl keliausim kartu..
----------------------------------
ir dar.. dar kartelį dėkui... dėkui asmeniui.. dėkui pasauliui... visatai...
ačiū, kad esat... *
ech...

Komentarai

Funcybabe

ačiū... kad esi tu. <3