Nerimas apima kūną.
Ardo kūno ląsteles.
Atima šypsenos raumenų aktyvumą.
Akių žibesio galią.
Šilumos sklidimą.
Nebėra.
Velniop tas mintis.
Išjunkit.



Nenumaldomai bėgančios
Dienos..
Valandos..
Minutės..
Sekundės..
Atima...
Yak..

O jis tau spiria į subinę ir vistiek liepia šypsotis..
Jis trenkia per veidą ir vistiek liepia šypsotis.
Jis spjauna tiesiai į panosę ir vistiek liepia šypsotis.
Taip, jis toks..
Su visais toks pats..

Hei!!
Juk nėra taip blogai kaip tau atrodo.
Eime drauge, bus linksmiau.
Kartu juk visada geriau...
Argi ne taip..??


Tikriausiai mūsų sieloje niekam nebūna galo.

[ Džiulijetos arija by Glorija, ačiū tau * ]

Komentarai

puge

mažoji,gražioji,mieloji mūsų živilytė***)

peteliske

"Tikriausiai mūsų sieloje niekam nebūna galo" manau tai tikra tiesa.

Glo

saulyte tu mano....*